Erasmus+ programa suteikia pusmetį arba metus trunkančią galimybę studijuoti arba atlikti praktiką bet kurioje Europos šalyje, o Tarptautinių mainų programos – išvykti ir studijuoti už Europos ribų.

Šiuo metu LCC siūlo penkias „Studijuok užsienyje” programas – Kinijoje, Pietų Korėjoje, Šiaurės Amerikoje, Gruzijoje ir Indonezijoje.

LCC studentė Olia, pusmetį praleidusi paslaptingoje Indonezijoje, skatina keliauti, pažinti svetimas kultūras ir pasakoja apie savo patirtį.

Kodėl nusprendei studijuoti Indonezijoje?

Kai sužinojau, kad LCC siūlo galimybę studijuoti užsienyje, iškart supratau, jog tokios progos jokiu būdu negaliu praleisti. Dar mokykloje man teko pagal mainų programą išvykti į JAV ir parsivežti iš šios šalies labai daug šaunių įspūdžių. Taip pat prieš studijas šiek tiek pakeliavau po Europą. Mane visada labai domino Azija – tai labai kitoniškas ir unikalus kraštas – tad be galo norėjau aplankyti šią pasaulio dalį. Esu dėkinga LCC, kad išpildė šią mano svajonę. 

Kaip atrodė tavo pirmoji savaitė Indonezijoje? Ar buvo sunku?

Greičiausiai visi tikisi, kad pirma savaitė svetimoje šalyje bus pati smagiausia ir kupina nuotykių. Galima sakyti, kad man taip ir buvo, tačiau greičiau pavadinčiau tai išbandymu.

Pačią pirmąją dieną – sakyčiau, labai ne laiku – mane užklupo netikėta bėda. Telefonas sugedo nepataisomai... Kitą dieną nusipirkau pigų telefoną, kuriuo išties buvau patenkinta gal net dvylika valandų... kol ir šis sugedo. Dar kitą dieną nuėjau į saloną, kuriame prieš tai įsigijau neilgai „išgyvenusį“ telefoną, ir gavau tokio paties modelio naują mobilųjį. Viskas buvo puiku... kol, praėjus gal aštuonetui valandų, sugedo ir šis. Ketvirtąją viešnagės Indonezijoje dieną aš likau be telefono... na, bent atgavau pinigus.

Negana šių problemų dėl telefono, aš kovojau su laiko juostos ir klimato skirtumais, buvau visiškai nepažįstamoje šalyje bei ieškojau pastovios vietos, kur galėčiau apsistoti. Taigi, ar galiu sakyti, kad pirmoji savaitė buvo smagi? Na, dėka žmonių, kurie tuo metu mane supo ir buvo pasirengę visada padėti, tą savaitę išgyvenau. Jie tiesiog neleido man nusiminti ir skatino išlikti ramiai. Taip pat stengėsi, kad nesijausčiau vieniša – supažindino su savo draugais ir šeimos nariais, pasakojo apie Indonezijos kultūrą.

Ar daug laiko reikėjo priprasti prie gyvenimo Indonezijoje? Kokie skirtumai tave labiausiai glumino?

Išties net du mėnesius negalėjau priprasti, kad 1 euras lygus 15 tūkstančių (taip, tūkstančių) Indonezijos rupijų! Kiekvieną kartą apsipirkdama parduotuvėje jausdavau paniką, kad išleidžiu milžinišką sumą pinigų... Tai tikrai kėlė didžiulį stresą. Bet galiausiai pripratau.

Taip pat iš vėžių mane dažnai išmušdavo eismas gatvėse. Per kinų naujuosius metus mano kelionė iš vieno taško į kitą, turėjusi užtrukti gal dvi valandas, staiga tapo šešių valandų ilgumo kelione – tada patyriau tikrai daug nuotykių ir streso!

Kas tau paliko didžiausią įspūdį Indonezijoje?

Gamta! Ji ten išties nuostabi – nepaliesta žmogaus, todėl tarytum magiška. Jaučiausi be galo pasakiškai, apsupta tokio grožio. 

Kas tau labiausiai patiko, o gal ir nepatiko, Indonezijos virtuvėje?

Paprastai indoneziečių patiekalai susideda iš ryžių, daržovių ir mėsos, arba, kitaip sakant, iš visko, ką aš mėgstu labiausiai. Šioje šalyje maistas be galo gardus, kadangi naudojami puikūs prieskoniai, šviežios žolelės, padažai. Taip pat jis čia kiek aštresnis – o tai man patinka dar labiau!

Tiesa, teko susidurti ir su dalykais, kurių aš nemėgstu. Indoneziečiai be galo mėgsta viską sukepinti riebaluose: vištieną, grybus, bet kurias daržoves, tofu, bananus... Deja, aš nesu riebaus maisto gerbėja. Tačiau turiu auksinę taisyklę: neprivalai to pamėgti, bet turi paragauti. Visada lieku ištikimai šiai taisyklei – taip galiu lavinti savo skonį.

Ar pasiilgai Lietuvos, būdama Indonezijoje?

Labai pasiilgau Lietuvos, LCC, savo draugų dėstytojų, jaukių mažų klasių, prie kurių esu pripratusi, bendruomeniškumo. Tačiau labiausiai pasiilgau varškės sūrelių – gal ir keista, tačiau man sunku be jų gyventi!

Ką patartum kitiems studentams, kurie nori pamatyti pasaulį ir pasinaudoti studijų mainų programa?

Svarbiausia yra tinkamai pasirinkti šalį. Prieš keliaudami neužsikelkite itin aukštų lūkesčių – būkite pasirengę susidurti su visiškai kitokia, svetima kultūra, patirti ne tik gerų, bet ir blogų akimirkų, nusivylimų – tai nieko tokio, geros emocijos viską atsvers! Nešvaistykite laiko – išnaudokite jį, aplankykite kiek įmanoma daugiau vietų, susitikite su naujais žmonėmis, gyvenkite pilnu tempu. Net jeigu dvejojate, ar verta kažką daryti – būtinai darykite, nes paskui gailėsitės, o laiko atgal atsukti nebepavyks!