Su Kristina kalbame apie jos karjerą, darbą UNICEF bei studijas LCC.
Kristina, papasakok apie savo darbą UNICEF.
Esu atsakinga už Baltarusijos regiono komunikacijos strategiją. Tačiau labiausiai man patinka, kad bandome pakeisti požiūrį ir elgesį tėvystės, vaikų klausimais. Skatiname kuriančius, ne griaunančius elgesio modelius. Be galo džiaugiuosi būdama dalimi iniciatyvų, įkvepiančių socialinius pokyčius. Save matau tik dirbant ne pelno siekiantį darbą – neįsivaizduočiau savęs niekur kitur.
Mes, UNICEF, mokome tėvus, kad fizinės bausmės vaikus be galo traumuoja. Taip pat dirbame su nepilnamečiais, kurie turi problemų su teisėsauga. Dažnai vaikams, turintiems įvairių bėdų, yra tarsi priklijuojama etiketė, jie stigmatizuojami. Tai negrįžtamai gali sugadinti gyvenimą. Viena mūsų darbo dalių – padėti vaikams, kad jie neprarastų ateities. Koncentruojamės į reabilitaciją, ne baudimą.
Taip pat siekiame pakeisti požiūrį į neįgalius vaikus. Baltarusijoje dauguma tėvų nenori, kad jų vaikai lankytų tą pačią klasę, kaip ir neįgalieji. Norime pakeisti šį požiūri. Tam naudojame socialinius tinklus, specialius renginius, įtraukiame žymius žmones. Pakeisti tokį išankstinį nusistatymą galima tik bendradarbiaujant su kitomis institucijomis. Labai glaudžiai dirbame su Švietimo ministerija, įvairiomis nevyriausybinėmis organizacijomis. Turiu pripažinti, kad tai sudėtingas procesas.
Esi iš Baltarusijos, tačiau nusprendei studijuoti Lietuvoje įsikūrusiame LCC tarptautiniame universitete. Kodėl?
Nes jis kitoks! Tikrai nebuvau maištinga siela mokykloje. Labai gerai mokiausi, tad galėjau būti priimta į bet kurį universitetą Baltarusijoje. Bet žinojau, kad noriu išbandyti kažką naujo. LCC man paliko įspūdį kaip labai atviro ir inovatyvaus universiteto. Žinojau, kad LCC yra kitoks negu bet kuri kita ugdymo įstaiga, tad čia įgysiu išskirtinės patirties.
Manau, Baltarusijoje edukacinė sistema yra visai kitokio pobūdžio. Ten turi užsirašinėti į sąsiuvinį viską, kas tau yra sakoma, tai išmokti, o paskui pakartoti dėstytojui. LCC iš tavęs tikimasi visiškai kito – turi susiformuoti savo nuomonę. Mus mokė ginti savo argumentus.
Ar tam, kur esi dabar, turėjo įtakos LCC?
Visada buvau atvira galimybėms. LCC išmokė mane nebijoti rizikos, būti iniciatyviai, plačiai mąstyti. Taip pat manau, kad šiame universitete išmokau lyderiauti – prieš tai nelabai savimi pasitikėjau. Studijų metais dalyvavau įvairiose lyderystės programose: siekiau iššūkio. Labai džiaugiuosi, kad nusprendžiau tai padaryti. Net neįsivaizduoju, kaip gyvenčiau dabar, jeigu ne puiki patirtis, kurią gavau LCC.
Kokie Tavo ateities tikslai, svajonės?
Jaučiu, kad dar labai daug reikia padaryti ten, kur esu dabar. Tiesa, ateityje tikiuosi UNICEF užimti tarptautines pareigas – vykti į karštuosius pasaulio taškus, konfliktines zonas. Darbas UNICEF man be galo svarbus, čia matau savo ateitį.
