Statant skirtingos paskirties statinių konstrukcijas, atliekamos įvairios technologinės operacijos – pradedant klojinių surinkimu, armavimu, baigiant – konstrukcijų betonavimu.

„Jeigu nori įgyti profesiją, kurios dėka netektų nuobodžiauti dėl vienodų darbinių funkcijų, o kasdienis darbas ir atliekamos operacijos būtų dinamiškos, keliančios nuolatinius iššūkius bei skatinančios tobulėjimą – tai betonuotojo profesija kaip tik tau“ – kalba ir akcentuoja profesijos mokytojas K. Barkauskas.

Nesvarbu, ar tai gyvenamųjų namų, pramonės objektų ar tiltų bei kitų sudėtingiausių statinių – tokių kaip užtvankos ar atominės elektrinės statyba – visur reikalingi monolitinių konstrukcijų betonavimo darbai.

Betonuotojo veikla įrenginėjant monolitines konstrukcijas

Betonavimo darbai, paprastai, atliekami trimis etapais: pirmiausia – klojinių montavimas, kitaip tariant, formos, į kurią bus pilamas betonas, sukūrimas. Betono, greičiausiai, pačiam maišyti neteks, bet pažinti medžiagą, su kuria dirbi, žinoti, kaip ji gaminama, vis tiek reikia – to išmoksti, lankydamas profesionalius betonuotojo rengimo kursus.

 

Priklausomai nuo būsimų konstrukcijų, betonas būna skirtingo stiprumo ir slankumo (tirštumo). „Kaip kepant pyragus ruošiama skirtingos receptūros tešla, taip ir betono mišiniai turi savo receptūras“ – pabrėžia K. Barkauskas. Betono mišinyje pagrindiniai ingredientai yra cementas, vanduo ir stambieji bei smulkieji užpildai (smėlis ir skalda). Žinoma, dedama ir „prieskonių“, tokių, kaip įvairūs plastikliai, prieššaltiniai priedai. Kadangi monolitinės konstrukcijos turi atlaikyti didžiules apkrovas, jos turi būti armuojamos plienine armatūra.

Galų gale, į klojinius pilamas betonas, kurį į jo liejimo vietą tieks betono siurblys arba kranas su betonavimo bunkeriu. Betonas tinkamai suvibruojamas ir išlyginamas jo paviršius. Betonui pasiekus leistiną stiprį, galima išardyti klojinius ir juos pasiruošti kitų konstrukcijų betonavimui.

Ar žinojai, kad:
  • Lietuvoje gelžbetoninių konstrukcijų per metus pagaminama virš 2 mln. kubinių metrų ir betonas yra viena svarbiausių statybinių medžiagų Lietuvoje ir pasaulyje.
  • Jau senovės Romoje buvo naudojama panaši medžiaga į betoną, bet tokios sudėties betonas, kokios yra šiandien, naudojamas tik apie 150 metų.
  • Didžiausias nearmuoto betono kupolas pasaulyje yra Romos Panteonas. Jis yra 43,3 metro skersmens ir buvo pastatytas 128 m. pr. Kr.
  • Gelžbetoninės konstrukcijos nesugriuvusios gali išlaikyti iki 1536˚C temperatūrą.

 

Kviečiame įgyti betonuotojo profesiją

VšĮ Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centre susipažinsi ne tik su betonu, bet ir su mediena, nes sudėtingų formų klojiniai daromi panaudojant būtent šią medžiagą. Kokias užduotis beatliktum, dirbsi pagal tikslius statybinius brėžinius. Mokymų metu išmoksi juos skaityti ir suprasti.

Tam, kad būtum sėkmingas darbuotojas, taip pat turėtum nebijoti aukščio ir mėgti komandinius žaidimus, nes statybų aikštelėje komandinis darbas yra ypatingai svarbus.

Betonuotojo mokymo programa trunka nuo 7 iki 12 savaičių, iš kurių didžiąją dalį (apie 70 %) užsiimsi praktinių įgūdžių tobulinimu, kuriuos po mokymų galėsi pritaikyti realioje statybų aikštelėje ir sėkmingai įsilieti į betonuotojų komandą.

Kviečiame registruotis Betonuojo kursams nuo:

·         Gegužės 16 d.

·         Birželio 6 d.

·         Birželio 27 d.

Daugiau informacijos:

·         Tel. (8 5) 269 73 69

·         El. p. registracija@mokymas.eu

·         www.mokymas.eu