Taigi, beveik jau aišku, kokiomis sąlygomis šiemet aukštosios mokyklos priims stojančiuosius.

Švietimo ir mokslo ministerijos pranešime cituojamas viceministras Rimantas Vaitkus pabrėžė, jog  skatinant aukštąsias mokyklas įsivesti priėmimo kartelę siekiama įtvirtinti vakarietišką praktiką:  ne tik Lietuvos, bet ir užsienio universitetai  bei kolegijos nusistato reikalavimus stojantiesiems.  

Savo nuostatą argumentavo

Iš 14 valstybinių universitetų stojamojo balo kartelės nenusistatė vienintelis Mykolo Romerio universitetas.

Šio universiteto atstovai viešai išsakė savo poziciją: universiteto senatas nelaiko tikslinga taikyti stojamąjį balą, teigiama, jog didžioji dalis stojančiųjų į šį universitetą  - jau dirbantys asmenys, taip pat nenorima atstumti nestiprias atokių rajonų mokyklas baigusių abiturientų, juolab kad esą nėra įrodyta, jog nepažangūs mokiniai tampa nepažangiais studentais.

Vis dėlto realiai paskaičiavus, ką gi reiškia, tarkime, 1 minimalus stojamasis balas, belieka pakraipyti galvą: iš esmės tai labai kuklus slenkstukas prastai besimokantiems – nes jei metinius pažymius turi ketvertus, o lietuvių kalbos valstybinį ir dar vieną pasirinktą egzaminą išlaikai minimaliu 16 balų įvertinimu – ir tu jau studentas...

Aukščiausias slenkstis - į Vilniaus universitetą

Tačiau ne visi universitetai stojantiesiems tokie atlaidūs: seniausioji šalies aukštoji mokykla, stojančiųjų ir įvairių šalies aukštųjų mokyklų reitingų lyderis Vilniaus universitetas šiemet taikys solidžiausią stojamąjį balą – ne mažesnį nei 3. Tokia pati kartelė numatyta stojantiems į menų studijas Vytauto Didžiojo universitete ir Lietuvos muzikos akademijoje.

Mažiausią minimalų balą – 1 – planuoja taikyti Aleksandro Stulginskio universitetas, Šiaulių universitetas priims studijuoti surinkusius 1,2 stojamojo balo.

Kolegijų reikalavimai balui - minimalūs

Iš 13 valstybinių kolegijų minimalų stojamąjį balą numato taikyti aštuonios. Aukščiausius minimalius stojamuosius balus nusistatė Vilniaus kolegija – 1,1, Šiaulių valstybinė kolegija – 1, Žemaitijos kolegija – 0,85. Keturios kolegijos pasirinko 0,8 minimalaus balo kartelę.

 Iš 18 nevalstybinių aukštųjų mokyklų minimalią stojimo kartelę taikys septynios: du iš 8 universitetų ir penkios iš 10 kolegijų.

Šių metų sausį Švietimo ir mokslo ministerija kreipėsi į aukštąsias mokyklas ragindama skelbti mažiausius priėmimo balus stojantiesiems 2015 metais. Būtinybė įsivesti stojamojo balo kartelę nustatyta 2009 m. priimtame Mokslo ir studijų įstatyme.

O štai konkursiniai balai - ne mažiau 4, o kai kur - per 10 !

Tačiau prastai besimokantiems dar neverta skubėti džiaugtis: tai – minimalūs reikalavimai tik stojantiems į valstybės nefinansuojamas  vietas. Tuo tarpu konkursiniai balai dėl valstybės finansuojamų vietų – savaime kur kas didesni, – apie 4, o tarkime, Lietuvos sveikatos mokslų universitete pernai beveik nenusileista žemiau 8, o į mediciną, odontologiją ir farmaciją viršijo 9 ir net 10 balų.

Ta proga dar kartą primename, kad svarstydami savo perspektyvas įstoti į vieną ar kitą studijų programą, galite pasinaudoti „Kur stoti“ konkursinio balo skaičiuokle. 

 

Parengta pagal ŠMM inf.