Kodėl pasirinkote studijuoti Vilniaus universiteto Kauno humanitariniame fakultete?

Vienus metus mokiausi Vilniaus universitete, bet gyvenimo sąlygos taip susiklostė, jog turėjau dienines studijas palikti. Labai apsidžiaugiau, kai sužinojau, jog Kaune taip pat galima studijuoti lietuvių kalbą ir literatūrą. Niekada nekilo mintis rinktis kokį kitą mokslą.

Kas labiausiai įsiminė iš studijų laikų? Kas buvo sunkiausia? Įdomiausia?

Prisiminimų yra labai daug. Nors studijos buvo vakarinės (paskaitos vykdavo 18–21.30 val.) ir dauguma mūsų dirbo visą darbo dieną, studentiško gyvenimo taip pat patyrėme. Kaip dauguma studentų, kartais pasprukdavome iš paskaitos į kiną, o kartais ir į kavinę. Sunkiausia, kad reikalavimai mums buvo dideli, o laiko vis pritrūkdavome, todėl mokėmės savaitgaliais, naktimis, jokių nuolaidų kaip „vakariniokai“ nepatyrėme. Reikdavo rasti laiko ir bibliotekoje pasėdėti, parašyti kursinius darbus, juos ginti. Mes mokėmės daug – buvome jauni ir viską suspėjome, pajėgėme, vertinome. Įsiminė daug puikių, įdomių dėstytojų: Juozas Jasaitis, Vladas Žulys, Algimantas Čėsna, Algimantas Radzevičius, Rūta Samulionienė – visų neišvardysiu.

Su dėstytojais gražiai bendravome, neatsimenu jokių konfliktų. Atmintyje dažnai iškyla vienas juokingas dalykas – diplominio darbo gynimas. Darbas vadinosi „Tautos istorinio kelio įprasminimas J. Marcinkevičiaus draminėje trilogijoje“. Prirašiau daugiau negu reikia, darbo vadovas A. Radzevičius mane stabdė, viskas buvo lyg ir labai gerai. Ir štai prieš gynimą vienas jaunas kalbininkas prikibo prie mano parašymo „sudegti meilėje“ – čia buvo taikyta karaliui Mindaugui ir kalbėta apie meilę Lietuvai. Po mano gynimo tarp komisijos narių kilo aistringas ginčas, jie kaip dingo, tai nepasirodė daugiau nei valandą. O kai atėjo visi įraudę, išsiginčiję, aš vis dėlto gavau ketvertą (penkiabalėje sistemoje), nes kalbininkas nenusileido, kad galima „sudegti meilėje“... Vėliau mudu daug kartų draugiškai šnekučiavomės, tad sykį kalbos dėstytojas man ir sako: „Oi, buvau jaunas, užsispyręs, negalėjau nusileisti.“ Praėjus daugeliui metų mudu visgi sutarėme, kad „sudegti meilėje“ galima...

Ar studijuodama svajojote būti tuo, kas esate šiandien?

Kai pradėjau mokytis, net gerai nesusigaudžiau, kuo noriu būti – tiesiog norėjau studijuoti lietuvių kalbą ir literatūrą. Kai trečiame kurse pradėjau dirbti tuometiniame Kauno S. Žuko taikomosiosdailės technikume, gavau keliolika kalbos ir literatūros pamokų. Toje mokykloje man labai patiko,buvo gera atmosfera, bet supratau, kad pedagoginiam darbui didelio pašaukimo neturiu, nors kaip valandininkė ten dėsčiau gal 20 metų. Ketvirtame kurse pradėjau darbuotis Literatūros muziejuje. Tada suvokiau, kad čia gal ir norėsiu dirbti, tačiau apie direktorės postą net sapne nesapnavau. Nemėgau administracinio darbo, nesiekiau karjeros, bet galbūt kažkas iš aukščiau tvarko mūsų gyvenimus...

Ko palinkėtumėte fakultetui ir jo bendruomenei 50-ojo jubiliejaus proga?

Palinkėti yra nelengva. Laikai keičiasi, žmonių santykiai taip pat kinta. Kas buvo mano laikais, dabar jau gerokai kitaip. Mes skrebenome parkeriais užrašus, nusirašinėjome vieni nuo kitų, kai praleisdavome paskaitas, bėgome tikrinti į biblioteką kiekvieno fakto. O dabar – malonumas: paspaudei klavišą, ir jau esi informacijos sraute. Bet anas metas irgi buvo šaunus, nes tai – mūsų jaunystės laikai. O 50 metų – jau branda, jau daug išminties, bet dar ir jėgų gana, ir šėlsmo, ir entuziazmo. Studentams linkėčiau per anksti „nepasenti“, studentauti šviesiai, smalsiai, pasirinkti tą profesiją, kuri tinka ir prie širdies, ir prie akių..., nes jiems prabėgus mes jau nyrame į kasdienybę. O profesūrai, dėstytojams – kad universiteto slenkstį peržengtų kuo daugiau talentingo, gražaus jaunimo, su kuriuo būtų prasminga dirbti.

*Tarptautinės muziejų tarybos (ICOM) narė, Trečiojo amžiaus universiteto Menų fakulteto dekanė, Lietuvos rašytojų sąjungos narė, Lietuvos muziejų asociacijos valdybos narė, Kauno kultūros ir meno tarybos narė.
 
Apdovanojimai:
1997 m. – Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino 2-ojo laipsnio medalis už nuopelnus lietuviškajai knygai, jos populiarinimui pirmosios lietuviškosios knygos 450 metų sukakties proga.
2007 m. – Jono Aisčio premija įteikta už poezijos knygą „Bėk, kiele, bėk“ (2006 m.) bei už darbus, populiarinančius poeto vardą.
2009 m. – Kauno miesto mero apdovanojimas „Gerumo kristalas“.
2010 m. – Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius.
2010 m. – Kauno miesto Santakos II laipsnio Garbės ženklas.
2011 m. – Rašytojos G. Petkevičaitės-Bitės literatūrinė premija už romaną „Marios vandens“.
2013 m. – Bernardo Brazdžionio literatūrinė premija už knygą „Šešėlis JMM. Maironio gyvenimo meniniai biografiniai etiudai“.
2013 m. – LR kultūros ministerijos premija už muziejininkystės ir muziejų vertybių restauravimo darbus.
2014 m. – Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalis „Tarnaukite Lietuvai“ už savanorystės kultūros sklaidą Lietuvoje.
 
Kūrybos ir kitų darbų bibliografija:
Antologija. „Gimtinės upeliai“. Prienų krašto moterų poezija: eilėraščiai. – Kaunas: Spindulys, 1994.
„Liūdesys kaip sekmadienis“: lyrika. Kaunas, Vaidoto Oškinio leidykla, 1995.
„Akmeninis obuolys“: apysaka. Kaunas, Aušra, 1997.
„Vienišųjų vyninė“: novelės ir eilėraščiai. Kaunas, Aušra, 1998.
„Angelų prieglauda“: lyrika. Kaunas, Naujasis lankas, 2000.
„Laikinai amžinai“: lyrika. Kaunas, Linos pasaulis, 2002.
„Salomėja Nėris. Archyvai“ (viena iš sudarytojų). Kaunas, 2004.
„Sidabro sodai“: fragmentų apysaka. Kaunas, Naujasis lankas, 2004.
„Bėk, kiele, bėk“: eilėraščiai. Kaunas, Naujasis lankas, 2006.
„Maironio lietuvių literatūros muziejus. Istorija ir rinkiniai“ (autorė, sudarytoja). Kaunas, MLLM, 2006.
„Tik labas sudie“: eilėraščiai. Kaunas, Naujasis lankas, 2008.
„Marios vandens“: fragmentų romanas. Vilnius, Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2010.
„Petras Babickas. Archyvai“ (autorė, sudarytoja). Kaunas, MLLM, 2010.
„Maironis. Saulėtas vainikas“ (sudarytoja). Kaunas, MLLM, 2012.
„Jonas Mačiulis-Maironis – 150“: atvirukų komplektas (sudarytoja). Kaunas, MLLM, 2012.
„Šešėlis JMM. Maironio gyvenimo meniniai biografiniai etiudai“. Vilnius, Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2012.
„Maironis. Mokslas – tai didžiausia galybė“ (sudarytoja). Kaunas, MLLM, 2013.
„Maironis. Kaip nepastovi žemiškoji garbė“ (sudarytoja). Kaunas, MLLM, 2013.
„Maironis. Širdies lavinimas“ (sudarytoja). Kaunas, MLLM, 2014.
„Maironis. Skristi į idealų ir grožio sritį“ (sudarytoja). Kaunas, MLLM, 2014.
„Kaip žaibas“: romanas. Vilnius, Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2014.

L.Brundzos nuotr.