Vilniaus Ozo gimnazijoje nuotoliniu būdu gali mokytis visų klasių mokiniai, taip pat ir abiturientai. Gimnazijoje nuotoliniu būdu visų programos dalykų šiais metais IV-ose gimnazijos klasėse mokosi 97 abiturientai. Iš viso gimnazijoje šiuo būdu mokosi beveik 600 mokinių.
Nuotoliniu būdu IV gimnazijos (12-oje) klasėje mokomasi dėl labai įvairių priežasčių. Dažniausiai tai – laikinai į užsienį išvykę, emigrantai ir jų vaikai, profesionaliai sportuojantys, jaunos mamos, dirbantieji, suaugusieji, kurie laiku nebaigė mokyklos, neįgalieji ir kitų specifinių poreikių žmonės.
Iniciatorius – gimnazijos direktorius
Nuotolinio mokymo(si) iniciatorius buvo Vilniaus Ozo gimnazijos direktorius Albinas Daubaras. Jo iniciatyva 2002 m. pradėtas vykdyti nuotolinio mokymo eksperimentas.
„Matėme akivaizdų poreikį, susidomėjimą šiuo mokymosi būdu. Tai jau nėra naujiena. Nuotoliniu būdu mokome 11 metų, išleidome 9 abiturientų laidas. Dabar jau keletas mokyklų eina mūsų pėdomis“, – teigė gimnazijos direktorius.
Ypač palankiai į tokį mokymą reaguoja mokiniai, jie yra dėkingi už suteiktą galimybę baigti mokyklą nuotoliniu būdu. Ypač tie, kurie savo laiku dėl vienokių ar kitokių priežasčių iškrito iš mokymosi sistemos ir neįgijo pagrindinio ir/ar vidurinio išsilavinimo. Taip pat tai puikus mokymosi būdas, leidžiantis lanksčiai derinti mokymąsi ir kitas veikas – darbą, sportą, šeimyninius rūpesčius.
Nesąžiningus mokinius greitai pastebi
Nuotolinis mokymas – nėra visiškai savarankiškas mokymasis ir negula tik ant besimokančiųjų pečių. Kiekvienam mokomajam dalykui yra paruošta tiek elektroninių pamokų, kiek reikalauja visos atitinkamos klasės ugdymo planas. Pamokos vyksta pagal formalaus ugdymo tvarkaraštį.
Kaip pasakojo gimnazijos mokytoja Inga Kežutienė, kiekvieną pamoką mokytojai mokinius konsultuoja Skype programa, vertina, komentuoja jų atsiųstus namų darbus, paaiškina, jei kas nors neaišku. Semestro pabaigoje organizuojamas kiekvieno mokomojo dalyko akivaizdus atsiskaitymas – pokalbis vyksta Skype programa arba mokiniai atvyksta į gimnaziją.
Pasiteiravus, ar nėra daugiau nesąžiningumo esant tokiam mokymui, ir iš kur mokytojai gali žinoti, kad užduotis ar namų darbus atlieka patys moksleiviai, mokytoja nedvejodama atsakė:
„Remdamiesi patirtimi, galime teigti, kad nesąžiningai dirbančių mokinių pasitaiko ir tarp tradiciniu būdu besimokančių, ir tarp pasirinkusiųjų nuotolinį mokymąsi. Mokytojai greitai nesąžiningai dirbančius mokinius pastebi ir įspėja“.
Egzaminus laiko kaip ir visi
Nuotoliniu būdu baigusieji 12 klasių gauna tokius pačius valstybės pripažintus išsilavinimą patvirtinančius dokumentus, šiuo atveju – brandos atestatus, kaip ir įprastinių mokyklų ar gimnazijų moksleiviai. Tačiau brandos egzaminus moksleiviai turi laikyti įprastiniu būdu – atvykti į mokyklą.
„Brandos egzaminai mokiniams yra organizuojami vadovaujantis egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarka. Nuotoliniu būdu egzaminų laikyti negalima. Tikimės, kad ateityje tokia galimybė bus sudaryta, nes tai puikus ir šiuolaikiškas mokymosi būdas“, – teigė mokytoja, neabejojanti, kad tokį mokymąsi ateityje rinksis vis daugiau moksleivių.
Tokį mokymąsi gali pasirinkti kiekvienas šalies mokinys, kaip ir pereiti mokytis ten, kur jis nori – į bet kurią kitą šalies mokyklą. Nuotoliniu būdu besimokantiems Lietuvos piliečiams mokslas yra nemokamas.
Lietuvių kalba – emigrantų vaikams
Vilniaus Ozo gimnazijos lituanistikos klasėje taip pat nuotoliniu būdu galima mokytis ir lietuvių kalbos. Tai populiaru tarp dirbti laikinai į užsienį išvykusių lietuvaičių: jų vaikai užsienio mokyklose mokosi bendrojo lavinimo dalykų, o sugrįžus į Lietuvą jie gali sėkmingai tęsti mokslus gimtinėje, negaištant laiko kartojant kursą mokyklos kursą ir laikant papildomus egzaminus.
Mokytoja tvirtino, kad toks mokymosi būdas labai priimtinas užsienyje gyvenantiems lietuviams.
Mato gerokai daugiau privalumų
.jpg)
Viktorija Liaudanskaitė pagal nuotolinio mokymosi programą mokosi jau penktus metus.
„Man šis būdas pasirodė priimtinesnis, galiu derinti mokslą ir darbą, Tiek metų praleidus šioje mokykloje, kitaip ir neįsivaizduoju savo mokslų, bet tikrai nebenorėčiau grįžti į tradicinę mokyklą“, – teigė 18-metė abiturientė.
Pasiteiravus moksleivės, kokius įžvelgia šio mokymo privalumus ir trūkumus, mergina vardijo tik teigiamus pastebėjimus:
„Bene didžiausias privalumas, jog gali ruošti pamokas tada, kai yra galimybė, nėra jokios skubos – tik žinai, kada reikia atsiskaityti, ne taip, kaip paprastoje mokykloje – kiekvieną dieną vis naujas atsiskaitymas, net medžiagos negali įsisavinti tinkamai. O Trūkumai – net nežinau ar jų yra. Gal tai, kad iš pradžių sunku priprasti, įsisavinti metodiką, reikia pačiam save prižiūrėti – tai reikalauja kantrybės, ištvermės, vidinio pasirengimo“.
Prisiversti mokytis nesunku
O ar sunku pačiai prisiverti mokytis, Viktorija sakė, kad nesunku.
„Žinau ką turiu atlikti, mums yra paruoštas kalendorius, kiekvieną dieną žinai kokios pamokos, iki kada turi atsiskaityti. Prisiversti mokytis nesunku – tiesiog sėdi ir darai, pamokų medžiaga plati, jeigu kyla neaiškumų, visada galima kreiptis į paskirtą mokytoją. Be to, čia aš pati atsakinga už savo pamokas, galiu dirbti ryte – mokytis vakare, ar atvirkščiai“.
Mergina tikino, jog brandos egzaminai svarbus žingsnis ateities link, bet ji nusiteikusi pabaigti mokyklą ir išlaikyti egzaminus: „Juk aš mokausi taip kaip ir visi – tik ne mokyklos suole ir už mano nugaros nėra trisdešimt šurmuliuojančių klasiokų. Stengiuosi mokytis kuo geriau, siekti geriausių rezultatų, juk mokausi dėl savęs. Gal kažkada ir gerai būtų laikyti egzaminus nuotoliniu būdu, bet lyg to dar reikia daug padirbėti, išvystyti visą programą“.
Sportas nesutrukdė tęsti mokslų
Abiturientas Gabrielius Judickas pasirinko nuotolinį mokymą Ozo gimnazijoje, nes gavo pasiūlymą ir išvyko žaisti futbolą į Italiją. 18-metis Gabrielius pasiūlymą žaisti profesionaliame klube Serie B lygos „Novara Calcio“ komandoje gavo šių metų pradžioje.
Dėl sportininko karjeros vaikinas nenorėjo nutraukti mokslų, tad nuo šių metų kovo mėnesio perėjo mokytis į Ozo gimnaziją. Pabaigęs 11-tą klasę, nuo rudens jis mokslus tęsia nuotoliniu būdu 12 klasėje. Tokiu būdu vaikinas planuoja baigti mokyklą.
Prieš tai Gabrielius mokėsi Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijoje, Kauno Gedimino sporto ir sveikatinimo vidurinėje mokykloje, tačiau nepavykus suderinti mokslų ir sportininko karjeros, jis pasirinko nuotolines studijas.
Tiko ir tradicinis mokymas
Vaikino teigimu, nuotolinis mokymas turi ir pliusų, ir minusų, tačiau pastarieji labai maži, palyginti kokias galimybes suteikia mokslas nuotoliniu būdu.
„Privalumai tie, kad nereikia kiekvieną dieną anksti keltis ir sėdėti mokykloje, nes pamokas gali atlikti tada, kai turi laisvo laiko, o būtina jas atlikti iki tam tikros datos, taip pat mokytis gali ir būdamas bet kuriame pasaulio kampelyje. O trūkumas, manau, yra tas, kad jei nesupranti kokios nors temos, tai su mokytoja yra sunkiau išsiaiškinti ją per Skype programą nei realiai. Iš pradžių buvo sunkoka perprasti visą nuotolinio mokymosi programą, kol sužinojau kur pamokos, kaip siųsti namų darbus ir pan., bet vėliau tapo viskas gerai“, – teigė vaikinas.
Gabrielius taip pat pridūrė, kad nėra lengva prisiversti mokytis, kai pats gali planuotis laiką įvairiems užsiėmimams. Tačiau jis supranta, kad paskutiniai metai yra patys svarbiausi, tai susikaupia ir padaro, nes žino, jog niekas už jį nepadarys.
Jei būtų galimybė mokytis tradicinėje mokykloje su tradicinėmis pamokomis ar nuotolinį mokymą, Gabrielius tikino, kad rinktųsi pastarąjį: „Kol nežinojau apie tokias galimybes, tai ėjau į įprastą mokyklą ir viskas buvo gerai, bet dabar, manau, pasirinkčiau mokymąsi nuotoliniu būdu“.
Tačiau brandos egzaminus profesionaliam sportininkui teks laikyti įprastiniu būdu – atvykti į mokyklą. Kol kas Gabrielius nusiteikęs optimistiškai:
„Nuotoliniu būdu būtų lengviau parašyti, tačiau būtų kiek neįprasta. O šiaip egzaminams nusiteikęs gerai, tik ateitis parodys ar jie bus geri. Nesu iš tų mokinių, kur vien dešimtukais mokosi, bet ir „nesivelku“ gale. Pažymiai dažniausia svyruoja tarp 7 ir 10“.
Galvoja, kad susikaupti būtų sunku
O ką apie tokį mokymą mano moksleiviai, besimokantys tradicinėse mokyklose.
Vilniaus Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos vienuoliktokas Martynas Kindurys sakė, kad jo nuomonė neigiama, nes išmokti būtų neįmanoma.
„Manau, kad laikas, leidžiamas prie kompiuterio, būtų naudojamas ir kitaip. Pavyzdžiui, mane trauktų žaidimai, krepšinis, draugai. Todėl susikaupti būtų labai sudėtinga ir beveik neįmanoma mokytis“, – savo nuomonę išsakė vilnietis, kuriam kasdien iki savo mokyklos tenka įveikti apie 10 km.
Kauno „Saulės“ gimnazijos abiturientė Justina Šišaitė mano, jog iš vienos pusės gerai tokia mokymo forma, nes padeda mokytis neįgaliesiems, sportininkams, taip pat galima savo dieną susiplanuoti kaip nori.
„Manau, kad įprasta mokykla reikalinga vien tam, kad komunikuoti su bendraamžiais, nes tie, kurie dienas leidžia prie kompiuterio, o taip dar ir mokosi, visiškai atsiriboja ir nebemoka bendrauti. Taip pat manau, kad gyvas bendravimas su mokytojais efektyvesnis. Po to žmones kaip robotai tampa“, – savo nuomonę dėstė Justina.
Kelmės rajono Užvenčio Šatrijos Raganos gimnazijos vienuoliktokas Irmantas Ivanauskas norėtų pats pamėginti pasimokyti tokioje gimnazijoje, bet jam atrodo, kad mokyklos aplinka yra tinkamesnė mokymuisi, mažiau blaškymosi, o ir pats erdvės suvokimas nuteikia darbui.
„Toks mokymas gerai tiems, kurie nori baigti lietuvišką mokyklą gyvendami užsienyje. Bet jei aš mokyčiausi tokioje mokykloje, galbūt daug laiko iššvaistyčiau veltui. Jeigu nereiktų anksti keltis į mokyklą, tai aš pirmiausiai normaliai išsimiegočiau. O vėliau, turbūt, vis tiek užpultų sąžinės graužatis, tai stengčiausi tą laiką išnaudoti mokymuisi“.
Erika VAITKŪNIENĖ
