Kada apsipirkimas tampa netvarus?
Pasak VILNIUS TECH Tvarumo centro tvarumo programų koordinatorės, visiškai išsisukti nuo mokyklinio apsipirkimo neįmanoma – yra būtinų prekių, be kurių ugdymo procesas nevyktų nei mokyklose, nei aukštojo mokslo įstaigose. Tai labai susiję su kanceliarinėmis prekėmis – pavyzdžiui, neturėdami sąsiuvinių ir rašiklių, vaikai negali išmokti rašyti.
Mokyklinis apsipirkimas netvarus tampa tuomet, kai perkama neapgalvotai. Didžiausia klaida, kurią daro žmonės – neišsiaiškina, kokie kanceliariniai reikmenys būtini tais mokslo metais, nesikonsultuoja su mokytojais, pasiduoda akcijoms, ar perka norėdami apsidrausti.
„Neretai tėvai ima šluoti viską: tarkime, vaikui nuperka matlankį ar skriestuvą, kurio tuo metu jam visai nereikia, o kitais metais, kai jis būna įtrauktas į sąrašą, nuperka dar kartą. Taip susidaro prekių perteklius, kurio nepanaudoji ir tiesiog pamiršti, – sako dr. R. Mikučionienė. Kartu ji ragina apgalvoti, kurių pirkinių reikia, o kurių tik norisi. – Gal nebūtina pirkti naujos sportinės aprangos, jei namie yra tinkamų drabužių, kuriuos galima susikomplektuoti.“
Dr. R. Mikučionienė taip pat siūlo neskubėti pirkti pratybų – jų yra visokiausių, tad geriau palaukti, kol mokytojai pasakys, kurių reikia. Vyresnėse klasėse neretai pereinama prie elektroninių pratybų, tad popierinių egzempliorių visai nebereikia.
Pasak VILNIUS TECH mokslininkės, tai, kad daug mokslo procesų persikelia į skaitmeninę erdvę, yra labai didelis žingsnis tvarumo link – pavyzdžiui, studentams nebereikia spausdinti įvairių rašto darbų, o tai leidžia sutaupyti popieriaus, kuris būtų naudojamas tik vieną kartą.
„Tuo tarpu užrašai ir konspektai ant popieriaus, jei bus skaitomi ne vieną kartą, nėra netvaru. Svarbu, kad studentai konspektuotų, – šypsosi dr. R. Mikučionienė. – Aišku, yra išimčių, kur popieriaus naudojimas yra neišvengiamas. Tai nėra blogai, tuo labiau, kad dabar yra galimybė naudoti ir perdirbtą popierių. Nors pradinukų, kurie dar tik mokosi taisyklingai rašyti, sąsiuviniai turi būti iš kokybiško popieriaus, vyresni moksleiviai ir studentai tikrai gali paieškoti alternatyvų.“
O ką daryti, jei praėjusių metų sąsiuviniai liko neprirašyti, tačiau nuo rugsėjo jų tęsti nebesinori?
„Kaip dėstytoja galiu pasakyti, kad iš psichologinės pusės rekomenduojama naujus mokslo metus pradėti nuo tuščio, švaraus lapo – naujo sąsiuvinio, dėl to reikia viską racionaliai apgalvoti. Geriau pirkti plonesnius sąsiuvinius, arba sąsiuvinius su skirtukais, kuriuose galima vesti kelių dalykų užrašus. Na, o ne pirmo kurso studentai ar vyresni mokiniai jau maždaug žino, kiek pratybų, laboratorinių darbų turės tam tikras mokomasis dalykas, tad sąsiuvinį gali rinktis pagal tai“, – dalijasi Tvarumo centro tvarumo programų koordinatorė.
Dalinkitės – nauda bus įvairiapusė
Dar vienas tvarus ir taupus sprendimas – dalijimasis. Dalintis galima tiek kanceliarijos reikmenimis – pavyzdžiui, keliems bendraklasiams naudotis ta pačia flomasterių pakuote, tiek nebenaudojamais daiktais ar drabužiais.
„Dauguma mokyklų turi uniformas. Vieni mokiniai jas sunešioja, kiti nešioja labai atsargiai, bet paskui išauga. Dalis mokyklų turi forumus, feisbuko grupes, kur tėvai už mažesnę kainą parduoda arba atiduoda išaugtas vaikų uniformas. Kai kurios didesnės mokyklos mokslo metų arba vasaros pabaigoje netgi rengia muges, turgelius. Čia yra tvarumas, kuris labai padeda ir kišenei“, – sako dr. R. Mikučionienė
Dalijimasis ypatingai aktualus studentams, kurie pradeda savarankišką gyvenimą ir apsigyvena laikinuose būstuose. Įsikūrimas juose gali nemažai kainuoti, tad išlaidauti nenorintys studentai dažnai renkasi pigesnius baldus ir buities prietaisus, kurie tarnauja trumpai. Vis tik, esama ir kitų finansiškai patrauklių, tačiau tvarių sprendimų.
„Daug daiktų galima gauti nemokamai. Yra „Dėkui“ stotelės ir internetinės platformos, kuriose dovanojami baldai, buitinė technika – juos galima užsirezervuoti ir reikiamą dieną atsiimti. Taip pat yra dalijimosi programėlė „Olio“, įvairios atiduotuvių grupės socialiniuose tinkluose, kur galima ir patiems atiduoti, keistis daiktais“, – sako VILNIUS TECH tvarumo specialistė.
Dr. R. Mikučionienė priduria, kad kiek sudėtingiau yra su elektroniniais įrenginiais, kurie labai greitai nusidėvi ir skatina ieškoti vis stipresnių, galingesnių prietaisų, tačiau ir šiuo atveju galima rasti sprendimų.
„Gal kažkas atiduoda ar nebrangiai parduoda monitorius, kurie ne taip greitai keičiasi? Galų gale, verta pasidomėti, ar jums tikrai visko reikia. Universitetų bibliotekos dabar yra labai šiuolaikiškos, turi galingus kompiuterius su visomis duomenų bazėmis ir teikia daugybę paslaugų, tad galbūt net nereikia turėti savo kompiuterio“, – vardija dr. R. Mikučionienė.
Vis dėlto, kartais įsigyti vieną ar kitą daiktą yra būtina. Tokiu atveju mokslininkė pataria pinigus, kuriuos sutaupote priglausdami nemokamus daiktus, investuoti į kokybišką pirkinį, kuris tarnaus ilgai ir nepraras savo vertės, tad vėliau jį bus galima parduoti, ar atiduoti patiems. Siekiant tvarių pasirinkimų taip pat reikėtų pagalvoti apie visą daikto gyvavimo ciklą. Perkant daiktą rekomenduojama pasidomėti, kur jis buvo pagamintas, kokios jo perdirbimo galimybės, o renkantis iš kelių alternatyvų teikti pirmenybę Lietuvoje ar netoliese pagamintiems pirkiniams.
„Mano tvarumo credo – jeigu gali nepirkti, nepirk, dalinkis ir būk bendruomenėje. Labai kviečiu studentus imtis iniciatyvų, kurti dalinimosi stoteles, kur palieka ir pasiima, keičiasi daiktais. Reikia siekti, kad mūsų gyvenime ir apyvartoje būtų kuo mažiau trumpo naudojimo daiktų“, – ragina Tvarumo centro tvarumo programų koordinatorė.
Dalintis galima ne tik daiktais. Pasak mokslininkės, viena iš didžiausių tvarumo problemų yra išmetamas maistas. Kadangi studentams taupymas – labai aktualus, dr. R. Mikučionienė skatina bendrabučiuose gyvenančius studentus dalintis maistu, gaminti bendras vakarienes, ypač tada, kai yra jo perteklius. Kartu tai – labai geras būtų susipažinti, rasti bendraminčių.
„Šiuo atveju apie tvarumą kalbama ne tik iš ekologinės, bet ir socialinės pusės, ypač tada, kai į bendrabutį atsikraustę pirmakursiai nepažįsta savo kaimynų. Reikia skatinti bendruomeniškumą, nes tai yra ir taupiau, ir ekologiškiau, ir tvariau, ir tiesiog draugiškiau“, – šypsosi VILNIUS TECH Tvarumo centro specialistė dr. R. Mikučionienė.
Finansuojama Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšomis ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis.
