Dauguma abiturientų rašė apie kraštutinumus

Kaip teigia mokytoja, lengvesnė ir palankesnė buvo antroji samprotavimo tema – „Kada prieinama prie kraštutinumų?“: „Šioje temoje, nagrinėdamas raktinius žodžius, vis tiek išsiaiškini, kad tie kraštutinumai – tam tikras nutolimas nuo normos, tam tikra riba. Ir jau čia iš literatūros pamokų yra aišku, kad V. Krėvės pagrindinis veikėjas Skirgaila prieina ribą, degraduoja. Ir tada visai nesunku suformuluoti teiginius“, – sėkmės paslaptį rašant rašinį atskleidžia mokytoja, kurios 10 mokinių pernai pelnė 100-ukus. 

„Kiek užmečiau akį į socialinius tinklus, galima spręsti, kad daugelis bus pasirinkę šią temą. Pirmoji tema – kaip vaizduotė veikia santykį su tikrove, bet čia reikia labai gerai pagalvoti, ką galima rašyti, nes su tomis sąvokomis nėra labai gera situacija. Vaizduotė apskritai reiškia, kad čia tinka visi kūriniai. Rašytojų sukurti kūriniai ir yra vaizduotės rezultatas, o dar pridedamas aspektas, kaip ji veikia santykį su tikrove. Čia tarsi nukeliaujama į psichologijos sritį, tad tikrai sudėtinga“, – temos formuluotę komentuoja pedagogė. 

Iš 22 mokytojos V. Žebrauskienės abiturientų vos 1 rinkosi šią temą, likusieji 21 rinkosi pirmąją samprotavimo rašinio temą apie kraštutinumus. 

Rinktis temą apie muziką veikiausiai galėjo tik muzikos mokyklų mokiniai 

Literatūrinių rašinių formuluotės kėlė nuostabą ir graudulį. Pirmoji tema – muzikos reikšmės literatūroje. Pasak mokytojos, rekomenduojamą autorę Šatrijos Raganą ji su mokiniais nagrinėjo, mokinius kažkaip užkabino šitas tekstas. Bet buvo dėliojami šiek tiek kiti akcentai:

„Yra ten tas Šumano „Warum“, kambama apie egzistencinius klausimus. Bet nėra taip, kad galėtum labai giliai aptarti... Iš esmės tema tampa labai siaura.  O muzikos reikšmė H. Radausko kūryboje irgi kelia klausimų. Gaila, kad paimtas toks siauras aspektas. Su kolege kalbėjome, kad literatūra juk leidžia analizuoti visas problemas, kurios kamuoja jaunus žmones. Tai galbūt muzikos mokykloje besimokančiam, labai muzika besidominčiam mokiniui tokia tema rašyti ir būtų lengviau?“ – retoriškai klausė V. Žebrauskienė. 

Tema apie intymumą mokiniams atrodė juokinga

Antroji literatūrinio rašinio tema – apie intymumą: „Aptariant temas abiturientai juokėsi. Intymumą suprantame kaip labai artimą santykį, bet šalia iškart kyla asociacijos su seksualumu, lytiškumu. Žodyne šis žodis aiškinamas labai paprastai. Intymumas – grynai asmeniškas, draugiškas, nuoširdus santykis. Tai čia net ir kiekvieno draugo galima klausti: „Ar mūsų santykiai intymūs?“ – apie paradoksą temos formuluotėje kalbėjo mokytoja. 

Pasak jos, šiame pasaulyje būsime nesuprasti, nes pasirinkti šitokį žodį temos formuluotei – tikrai keistoka, tai tikrai nustebino, mokiniams tema irgi pasirodė labai sunki.

„Visada taip būna, kad viena tema – sunki, kita – šiek tiek lengvesnė. Bet yra buvę metų, kad abi samprotavimo temos būdavo vienodai sunkios. Man atrodo, kad mokiniai, kurie yra labai gerai išmokyti išsiaiškinti, išsianalizuoti temą, vis tiek išsianalizavo ir parašė, ir viskas bus gerai, kaip ir privalo būti“ – optimizmo nestokoja pedagogė. 

Kokiais dar autoriais, be rekomenduojamų, mokiniai dar rėmėsi šiemet?

Be V. Krėvės, mokiniai rėmėsi ir B. Sruogos „Dievų mišku“: autorius rašė apie dehumanizuojančią aplinką, nužmoginimą. Ten tikrai prieinama riba, kraštutinumai, tad šį kūrinį tikrai galima panaudoti. 

„Klausiau mokinių, tai tie, kurie buvo įsimylėję A. Škėmą, sugebėjo pasiremti ir jo kūryba, taip pat ir V. Mykolaičiu-Putinu. Kaip patys mokiniai sako: „Pritempiau Škėmą, pritempiau Putiną“. Nes, atrodo, kad dabar taip ir daroma, jog tuos autorius reikia „pritempti“ (nors man nelabai patinka šis žodis). Bet labiau dėlioju kitus prasminius akcentus“, – teigia lietuvių kalbos ir literatūros žinovė.  

Mokytojai truputį gaila, kada kiekvienas kūrinys turi svarbiausius esminius akcentus, bet mokinys dėl temos turi remtis kažkokiais kitais akcentais, į šalį tarsi nustumdamas esmę. 

Kodėl kai kuriems mokiniams rinktis literatūrinį rašinį – gana komplikuota?

Pasak V. Žebrauskienės, šalyje tikrai yra mokyklų, kuriose mokiniai labai myli literatūrą, puikiai geba analizuoti kūrinius, rašo tik literatūrinius rašinius ir per egzaminą turbūt juos rinkosi: „Bet dėl programų apimties, dėl tokios apskritai sudėtingos situacijos tiek daug ir taip giliai literatūros neanalizavome, kad mokiniai galėtų per egzaminą jaustis visiškai saugūs. Tai mano mokiniai rašė tik samprotavimo rašinius“, – apie pasirinkimus kalbėjo pedagogė. 

Iškalbos ir minčių abiturientams netrūko 

„Klausiau, kiek žodžių parašė, tai viena abiturientė minėjo, jog daugiau nei 1000 žodžių, kitos 800–900 žodžių. Šitokios apimties rašiniai! Užjaučiu vertintojus, maniškiai rašė daug“, – juokiasi mokytoja, primindama, kad parašius tik 500 žodžių (minimali rašinio apimtis, kad nebūtų sumažinama balų – aut. past.), neįmanoma giliai, išsamiai atskleisti temos. Džiaugiuosi, kad apimtis nėra ribojama, bet jau viskas, paskutiniai metai, net tikriausiai bus įvesti ribojimai, bus naujo tipo egzaminas“ – laukiančius pokyčius reziumuoja V. Žebrauskienė. 

Visai nesvarbu, kiek šiemet bus šimtukų: mokiniai tikrai padarė viską, ką galėjo! Pirmasis sesijos išbandymas įveiktas!

___________________________________________________________________________________________

Informaciją parengė Rūta Anusevičienė