Taip pat pateikiama statistika, kurių aukštųjų mokyklų absolventai greičiausiai įsidarbina po studijų bei uždirba daugiausia. Tikėtina, šie duomenys taip pat gali padėti lengviau išsirinkti. Taigi, kurios aukštosios mokyklos 2024 m. rikiavosi pirmosiose pozicijose?

5 geriausiai reitinguojami valstybiniai universitetai:

1. Vilniaus universitetas (VU);
2. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU);
3. Kauno technologijos universitetas (KTU);
4. Vytauto Didžiojo universitetas (VDU);
5. Vilniaus Gedimino technikos (VILNIUS TECH) universitetas.

VU ir LSMU išlaikė pernykštes savo pozicijas. Tiesa, VU jau ilgą laiką išlieka šalies universitetų lyderis. LSMU – mažas, specializuotas, bet labai stiprus universitetas. Šiemet KTU atsidūrė 3-iojoje pozicijoje (pernai buvo 4-ojo vietoje), o VDU smuktelėjo į 4 poziciją. VILNIUS TECH jau kelerius metus iš eilės reitinguojamas 5-oje vietoje. 

Pagal moksliškumą lyderio pozicijas pelnė VU, pagal trečiąjį kriterijų „studentai ir studijos“ geriausiai šiemet įvertintos aukštosios mokyklos – Vilniaus dailės akademija ir Lietuvos muzikos ir teatro akademija. Pagal tarptautiškumą pirmąją poziciją pelnė VILNIUS TECH, o akademinio personalo lyderis – vėlgi VU (VDU – antrojoje pozicijoje).

3 geriausiai reitinguojami privatūs universitetai:

1. ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas;
2. Kazimiero Simonavičiaus universitetas;
3. LCC tarptautinis universitetas.

Universitetai ir kolegijos reitinguoti pagal labai panašius 5 parametrus. Žurnalo sudarytojai sudarė 5 stambias atrankos kriterijų grupes: 

1.    Aukštosios mokyklos absolventų sukuriama pridėtinė vertė ir darbdavių nuomonė apie aukštąją mokyklą (35 taškai)';
2.    Aukštosios mokyklos vykdoma mokslo, meno ir / ar sporto veikla (25 taškai);
3.    Studijų lygis ir studentai (25 taškai);
4.    Aukštosios mokyklos tarptautiškumas (t. y. užsienio dėstytojų kiekis, vietinių dėstytojų stažuotės užsienyje, studentų mainai ir kt.) (10 taškų);
5.    Aukštosios mokyklos akademinis personalas (5 taškai). 

Aukštosioms mokykloms pagal kiekvieną iš šių kriterijų buvo skiriamas atitinkamas kiekis taškų (maksimumas – 100 t.).

Pastebima, kad universitetų stipriosios pusės labai skiriasi: vieni universitetai yra stipresni pagal mokslo lygį, kiti – pagal darbdavių vertinimus, todėl stojantiesiems svarbu išsinagrinėti aktualiausius kriterijus.

Kurių universitetų absolventai uždirba daugiausiai?

Iš valstybinių universitetų LSMU alumnai praėjus 18 mėn. po baigimo (2022 m. duomenys) uždirbo 3520 Eur, o ISM absolventai – 3464 Eur. VU baigę studentai uždirbo ~2720 Eur, MRU – ~2615 Eur, VILNIUS TECH – ~2600, o KTU – ~2530 Eur.

5 geriausiai įvertintos valstybinės kolegijos:

1-2. Vilniaus kolegija;
1-2. Kauno kolegija;
3. Kauno technikos kolegija;
4. Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija;
5. Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla.

Nevalstybinių kolegijų reitingo 3-ejetukas:

1. Vilniaus dizaino kolegija;
2. Šv. I. Lojolos kolegija;
3. Lietuvos verslo kolegija.

Reitinguojant kolegijas, dar daugiau reikšmės buvo teikiama darbdavių vertinimui, kolegijų absolventų gaunamiems atlyginimams. 

Žurnalo „Reitingai“ sudarytojus nustebino (duomenys – iš oficialių duomenų bazių) šie duomenys: pirmojoje pozicijoje pagal gaunamą atlyginimą yra šiuo metu reorganizuojama Alytaus kolegija. Jos absolventai praėjus 18 mėn. po studijų baigimo uždirbo 2371 Eur. 

Antrojoje pozicijoje pagal uždarbį – Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos alumnai, uždirbę 2280 Eur, o trečiojoje – Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos absolventai, kurių atlyginimas 18 mėn. po studijų – 2100 Eur. Palyginimui, Vilniaus kolegijos – 2070 Eur, Kauno technikos kolegijos alumnai uždirbo kiek daugiau nei 2000 Eur, o Vilniaus verslo kolegijos alumnai - 1980 Eur.

Gera žinia, pasak žurnalo „Reitingai“ sudarytojų – jog beveik visi, baigusieji universitetus ir kolegijas, per 9 mėn. po studijų įsidarbina. Tai rodo, kad jie atitinka darbo rinkos poreikius. 

Kurias kolegijas geriausiai įvertino šalies darbdaviai, o kurias rinkosi būsimieji studentai? 

Žurnalo „Reitingai“ redakcija kasmet užsako ir darbdavių apklausą. Šiemet taip pat buvo apklausta per 1000 respondentų. 

Taigi, darbdaviai palankiausiai vertino Vilniaus kolegijos, Kauno technikos kolegijos ir Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos absolventus. Privačių kolegijų sektoriuje geriausiai vertinami Vilniaus verslo, Lietuvos verslo ir Vilniaus dizaino kolegijų alumnai. 

Taip pat nustatyta, kad aukščiausiais balais (86–100) brandos egzaminus išlaikę abiturientai dažniausiai rinkosi studijas Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijoje, Vilniaus kolegijoje ir Vilniaus dizaino kolegijoje. 

2024 m. bendrojo priėmimo į aukštąsias mokyklas atgarsiai

Šiemet po tarpinių patikrinimų fiasko kai kurios aukštosios mokyklos pačios svarstytų galimybę organizuoti stojamuosius egzaminus (iki šiol jie buvo vykdomi stojant į menų krypties studijas). Poziciją dėl abiturientų egzaminavimo pačiuose universitetuose išsakė ir VDU atstovai. 

Žurnalo „Reitingai“ vyr. redaktorius priminė, kad nemažai šalies universitetų sumažino minimalų stojamąjį balą (tiesa, kai kurie paliko galioti ankstesnį – t. y. 5,4). Šiuo metu stojantieji į aukštąsias mokyklas turi būti išlaikę bent 3 valstybinius brandos egzaminus (2 užtenka išlaikyti vidutiniškai, 1 rezultatai turi būti aukšti). 

Taip pat pastebėta, kad populiarėja studijos užsienyje: remiantis studijų užsienyje konsultacijas teikiančių įmonių informacija, planuojančių studijuoti svetur jaunuolių – 11-okų ir 12-okų – srautas išaugo nuo 30 iki 50 proc.

___________________________________________________________________________________________

Informaciją parengė Rūta Anusevičienė