Pirmas kursas, pamenu, sekėsi puikiai – bendrieji dalykai su krypties prieskoniu – parodyti studentams, ką ir su kuo čia dirbsim. Jaučiausi savo rogėse, po to dėstomoji medžiaga ėmė sudėtingėti, bet mintis nepaleido – būsiu IT specialistas. Antrame kurse, kai prasidėjo praktika, įvyko perversmai ir egzistenciniai klausimai, į kurią kryptį pasiduoti – puikūs dėstytojai, atvėrę galimybes su įvairiomis progamomis – Jurgita Lieponienė, Birutė Ragalytė parodė, rodos, stebuklus su MS Office, profesionalios anglų kalbos dėstytojos spaudė siekti maksimumo, net gatvėje kalbindavo anglų kalba, Alma Paukštienė vertė ir privertė skaičiuoti greitai ir tiksliai, bet likimą palenkė Kęstutis Lukoševičius – kai pradėjome dirbti su Autocad braižymo programa. Tokie puikūs dėstytojai padėjo apsispręsti, kuo būti „užaugus“ – inžinieriumi.
Baigęs mokslus, nors ir turėjome 3 praktikas skirtingose įmonėse, įsidarbinau gamyboje kaip technikos specialistas – oficialiai baigiau santykius su IT, tačiau informacinės technologijos niekada taip ir nenutolo, nes laisvalaikiu dirbau šioje srityje su individualia veikla. Keliavau iš vienos įmonės į kitą, toliau tobulėdamas inžinerijoje, su puikiais prisiminimais apie buvusį dėstytoją Kęstutį Lukoševičių, išsilaikiau oficialius Autocad 2D ir 3D braižymo kursus, kurie atvėrė dar daugiau galimybių.
Po kelių metų tapau technikos skyriaus vadovu vienoje įmonė, tačiau po metų mane persiviliojo viena mažiausią darbuotojų kaitą turinti gamybinė įmonė Roquette Amilina, kur esu inžinierius planuotojas. IT individualią veiką pakeitė inžinerinė veikla su individualia veikla – įrankių priežiūra ir remontas (MR. Maintenance), Visgi svajoti reiktų atsargiai, nes svajonės pildosi – oficialiai esu inžinierius ir labai džiaugiuosi savo sprendimais. Įmonėje gavome pasiūlymą pamėginti stoti į magistro studijas KTU, Panevėžyje. Ilgai nedvejojęs pamėginau ir štai aš jau čia. Studijų kolegijoje metu įgytos IT žinios labai padeda ir čia – nors tada atrodė juokinga, kai dėstytojas Henrikas Sinickas mokė spausti ant „batonų“ (nes rašo ant mygtuko „button”), tačiau vis dar esu jam dėkingas už šiuolaikišką bendravimą ir vertingas žinias.
Gyvenime vadovaujuosi ir linkiu kitiems, ypač būsimiems studentams apsvarstyti tokį gyvenimo požiūrį: Jei nežinai, ko griebtis, ką daryti, ką mokytis, ar išvis ką daryti, geriau kažkur eik ir daryk, o eigoje suprasi, ar tai tau, galbūt tada ir atrasi tai, ko nori, o blogiausiu atveju – vis tiek juk kažko būsi išmokęs. Panevėžio kolegija tam davė puikią pradžią ir nors nedirbu kaip IT specialistas, studijos davė daug įvairių gerų patirčių ir būtent jose atradau, kuo noriu dirbti.“
Panevėžio kolegija - ČIA TAVO KARJEROS PRADŽIA!
