Mėnuo iki istorijos egzamino: svarbiausia – nepulti mokytis visko iš eilės

Egzamino programa – kaip Biblija 

 

Pagrindinis darbas dabar – susidėlioti mokymosi planą (t. y. ką kada mokysitės). Pirmiausia reikėtų turėti kalendorių, o šalia – ir atsispausdintą VBE programą. Sudėtingesnės temos turėtų būti prioritetinės. Toms temoms, kurios yra labiau žinomos, reikėtų skirti mažiau dėmesio ir laiko. 

 

Istorijos egzamino programą rasite čia. Pati aktualiausia informacija – egzamino užduočių tematika – pateikiama nuo 6 psl.

 

Taip pat verta prisiminti egzamino struktūrą: 50 proc. užduočių yra susijusios su Lietuvos, o likusios 50 – su pasaulio istorija. Atitinkamai pagal laikotarpius užduotys paskirstomos taip:

Pasak istorijos mokytojo, šiuo atveju VBE programa turėtų būti kaip Biblija, mantra ar kažkas panašaus. Mokytis reikia tik tas temas, tas asmenybes, kurios yra numatytos programoje. Dažnai mokiniai nukrypsta nuo jos, mokosi ne tai, ką reikia: „Kaip pavyzdys galėtų būti Antrojo pasaulinio karo tema. Jeigu pasižiūrėsime į programą, tai reikia žinoti tik karo priežastis ir padarinius, žymiausias asmenybes – Čerčilį, Ruzveltą, Staliną, Hitlerį, bet ne kažkokias karo detales, eigą ir pan.“ – teigia A. Bitautas.

 

Tipinės temos, kone kasmet besikartojančios istorijos VBE

 

Pasak A. Bitauto, jeigu mes iš esmės gerai peržvelgtume ankstesnių metų istorijos VBE užduotis, pastebėtume, kad dažniausiai pasikartoja tam tikros temos. Visą laiką pasitaiko klausimų (paprastai 3–5) iš 1992 m. LR Konstitucijos. Taigi, verta ne tik perskaityti pačią Konstituciją, bet ir paspręsti testų. Jų galima rasti didžiuosiuose portaluose, internete pateikiami ir Konstitucijos egzamino testo klausimai. 

 

„Egzamine visuomet  būna LDK ir viduramžių temos: tai LDK valdovų sienų plėtimosi žemėlapis kartu su žymiausiais mūšiais, Mindaugo, Gedimino, Algirdo ir Vytauto išplėstos teritorijos. Iš esmės beveik neįmanoma išvengti vienos iš šių užduočių: LDK žemėlapio, žymiausių mūšių, didžiųjų kunigaikščių veiklos nuopelnų“, – teigia mokytojas A. Bitautas. 

 

Dar labai dažnai pasitaiko klausimų, susijusių su Napoleonu ir Prancūzijos revoliucija, Švietimo epocha. Nemažai klausimų būna susiję su tarpukario Lietuvos politine situacija, sovietmečio disidentiniu judėjimu, Šaltuoju karu (gali būti ir lokalūs konfliktai). 

 

Asmenybės: dažniausiai klausimai būna susiję su kažkokio asmens veiklos nuopelnais: „Klausimų teste dažniausiai būna Napoleonas, Smetona, Čerčilis, Gorbačiovas, Stalinas ir Brežnevas“, – teigia A. Bitautas. 

 

Abiturientams beveik kasmet tenka narplioti ir įvairias karikatūrų, kuriose vaizduojamos istorinės asmenybės ir įvykiai, užduotis, tad praverstų dar kartą peržvelgti istorinių asmenybių portretus, pasidomėti, kokie simboliai ką reiškia.

 

Kokių klausimų istorijos egzamine įprastai nebūna?

 

Pasak mokytojo, istorijos egzamine nebūna klausimų iš jubiliejinių minėjimų ir sukakčių (pavyzdžiui, 2022 m. buvo paskelbti Pranciškaus Skorinos, Ievos Simonaitytės, Jono Meko, Kazimiero Vasiliausko, Romo Kalantos metais, tačiau apie šias asmenybes klausimų VBE nebuvo). 

 

„Taip pat itin retai pasitaiko užduočių iš Pirmojo pasaulinio karo, nors mokiniai labai mėgsta šitą temą. Jeigu ir būtų kažkas iš karo, tai tik iš Antrojo pasaulinio. Klausimai būna apie priežastis, padarinius, galbūt žemėlapis, bet ne pati karo eiga. Taipogi užduotyse nerasime JAV istorijos, išskyrus tam tikrus epizodus, pavyzdžiui, galbūt G. Vilsono 14 punktų programą, Ruzveltą. Taigi, faktiškai nereikėtų mokytis JAV istorijos. Galima sakyti, kad tas egzaminas yra labiau eurocentristinis, nes daugiausia klausimų yra susiję su Europos istorija, o pasaulio, pavyzdžiui, Kinijos, Japonijos, visiškai nėra“ – temas, kurioms neverta skirti daug laiko, vardija pedagogas.

 

Kokių klaidų dažniausiai daro abiturientai, ruošdamiesi istorijos VBE?

 

Bene didžiausia klaida, kurią pastebi A. Bitautas – noras ir siekis išmokti viską. Tad vėlgi reikia ruoštis labai sistemingai, atkreipti dėmesį tik į tas temas, asmenybes, sąvokas ir datas, kurios yra nurodytos VBE programoje. 

 

Labai svarbu – ir nepervargti, neperdegti, antraip nenorėsite net pažvelgti į mokomąją medžiagą. Pedagogas pataria mokytis galbūt 3 kartus per dieną po valandą, o ne 3 valandas iš eilės. Taigi, geriau mokytis po truputį ir dažnai, nei daug ir retai.

 

Esminės klaidos jau egzamino metu – skubėjimas, sąlygų neįsiskaitymas, kai puolama prie užduoties, jos gerai net nesupratus: „Prie sunkesnių klausimų reikėtų grįžti po to, kai atsakote į lengvesnius. Jeigu kažko nežinote, nereikia sutrikti, o testus galima atlikti atmetimo būdu – svarbiausia kažką apskritai pažymėti“, – įsitikinęs mokytojas. 

 

Geriausi internetiniai šaltiniai, padėsiantys ruoštis istorijos egzaminui 

 

Ruošiantis istorijos VBE labai pasitarnaus ir interneto platybės. A. Bitautas mini tinklalapį „Istorija tau“ ir dalijasi šia svetainės nuoroda. 

 

Dar vienas interneto šaltinis – Istorijai.lt. Jame galima rasti istorijos VBE užduotis nuo pat 2002 m. ir jų atsakymus. Beje, nagrinėjant atsakymus verta atkreipti dėmesį, kiek taškų už kokias užduotis skiriama. 

 

Abiejuose tinklalapiuose rasite papildomų naudingų nuorodų, kurios padės ruoštis egzaminui. 

 

Pasak A. Bitauto, jei jaučiate, kad turite spragų, dar ne per vėlu kreiptis ir į papildomai istorijos mokančius mokytojus (patogiausia – nuotoliu). Per savaitę turint 2–3 papildomas pamokas ir sistemingai dirbant savarankiškai galima ženkliai geriau išlaikyti istorijos VBE. 

 

Istorijos egzaminui galima ruoštis (ar bent jau palaikyti pulsą) ir laisvalaikiu

 

Pasak mokytojo, dėl datų labai gerai tiesiog pasileisti Lietuvos istorijos repą, kartu repuoti ir konkrečią Lietuvos istorijos datą stengtis susieti su tam tikru įvykiu: „Tai jeigu abiturientas mokėtų bent esmines datas, jau drąsiai galėtų keliauti laikyti istorijos egzamino“, – sako pedagogas. 

 

Verta pažiūrėti ir filmų: „Dažniausiai filmas aprėpia kažkokį vieną laikotarpį, bet tikrai rekomenduočiau pažiūrėti lenkų statytą filmą apie Žalgirio mūšį ir apskritai apie viduramžius. Tai padės susidaryti pasaulėvaizdį ir istorinį vaizdinį. O iš XX a. rekomenduočiau „Apokalipsė. Antrasis pasaulinis karas“ (filmus galima rasti „YouTube“). Tikrai čia įvardytos ir karo priežastys, ir žymiausios asmenybės ir atspindėti jų veiklos nuopelnai“, – filmų naudą ruošiantis VBE vardija A. Bitautas.

 

Taigi, nors jau stojote į finišo tiesiąją, bet dar prireiks nemažai kantrybės ir jėgų. Geriausiai jų pasisemsite aktyviai leisdami laisvalaikį. 

 

Nuotraukoje – Algis Bitautas

 

Straipsnio autorė – Rūta Anusevičienė