Gegužės 10-ąją, trečiadienį, surengtoje spaudos konferencijoje žurnalo „Reitingai“ leidėjai G. Sarafinas ir J. Kučinskaitė pristatė naujus švietimo bei aukštojo mokslo institucijų reitingus ir vertinimus. 
 
Pagal kokius kriterijus buvo reitinguojami universitetai? 
 
Institucinis universitetų reitingas šiemet pristatytas jau 9-ąjį kartą. 
Universitetai iš viso sureitinguoti pagal 39 skirtingus parametrus, kurie yra sugrupuoti į penkis stambius kriterijus: tai mokslo, meno ir/ar sporto pasiekimai; alumnų kuriama pridėtinė vertė ir darbdavių vertinimai; studentai ir studijos; konkuravimas tarptautinėje studijų erdvėje; esamas ir ateities akademinis personalas. Kiekvienas reitinguotas universitetas maksimaliai galėjo surinkti 100 taškų. 
 
Geriausių valstybinių universitetų TOP 5:
 
1. Vilniaus universitetas (VU), surinkęs 69,75 taško (pernai jis taip pat buvo pirmoje pozicijoje);
2. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU), surinkęs 61,14 taško, pirmą kartą pakilo į antrą poziciją (pernai jis buvo trečias); 
3. Vytauto Didžiojo universitetas (VDU), surinkęs 58,84 taško, vėl grįžo į ankstesnių metų poziciją (pernai jis buvo ketvirtas);
4. Kauno technologijos universitetas (KTU), surinkęs 56,14 taško, smuko žemyn (pernai jis buvo antras);
5. Vilnius TECH universitetas, surinkęs 53,95 taško, išlaikė turimą poziciją.
 
Privačių universitetų reitingo pirmosios pozicijos
 
1. ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas, surinkęs 67,65 taško, lieka lyderis (pernai jis taip pat buvo pirmas);
2. Europos humanitarinis universitetas, surinkęs 47,34 taško, išlaikė turėtą poziciją;
3. Kazimiero Simonavičiaus universitetas, surinkęs 41,05 taško, pakilo aukštyn (pernai jis buvo ketvirtas).
 
Kokie universitetų reitingai labiausiai stebino?
 
Pasak „Reitingai“ žurnalistės J. Kučinskaitės, nustebino LSMU sėkmė: „LSMU visuomet atrodė lyg ir mažiukas, labai specializuotas, tačiau jei pažiūrėsite žurnalo „Reitingai“ 93 psl. pateiktą informaciją, pamatysite, kad LSMU pagal studentų skaičių aplenkė KTU ir nusileidžia tik VU ir VDU. O pagal dėstytojų skaičių LSMU yra antras po VU.“ Pagal daugelį parametrų, tarp jų – ir pagal moksliškumą, LSMU užima lyderio pozicijas. 
 
Pagal esminį kriterijų – mokslo veiklą – pirmasis yra VU, antroje pozicijoje – VDU. Šiuos rodiklius pateikia Lietuvos mokslo taryba. 
 
Pasak J. Kučinskaitės, jeigu pažiūrėtume, kodėl VDU ir LSMU pagal mokslo veiklą išstūmė KTU iš aukštesnės pozicijos, KTU atrodo gerokai kukliau, nei, pavyzdžiui, VDU. LSMU atsilieka nežymiai. 
 
Tarp privačių universitetų pagal mokslo veiklą pirmauja Europos humanitarinis universitetas, neženkliai lenkiantis ISM. 
 
Antrasis kriterijus – alumnų sukuriama pridėtinė vertė ir darbdavių nuomonė. Darbdaviai geriausiai atsiliepia apie VU, neženkliai atsilieka ir antrąją poziciją užima KTU, 3 ir 4 pozicijas dalijasi Vilnius TECH ir VDU. 
 
Užimtumo tarnyba pateikė duomenis, kaip 2022 m. universitetų absolventams sekėsi įsidarbinti. „Mažiausiai neradusių darbo praėjus 9 mėn. po studijų baigimo buvo tarp ISM universiteto absolventų – tik 0,2 proc., MRU – 0,5 proc., VU – 0,8 proc., LMTA – 0,9 proc., o Europos humanitarinio universiteto – irgi 0,9 proc. Galima teigti, kad daugelio universitetų alumnų įsidarbinimas gerėja. 
 
3 kriterijus – studijų lygis ir studentai. Pagal šį kriterijų pirmauja 2 specializuotos aukštosios mokyklos – LMTA ir LMSU: „Mes taip pat vertinome, kiek kiekvieno universiteto visų pakopų studentų nutraukia studijas. Tai matome, kad daugiausia nutraukusiųjų studijas buvo Klaipėdos universitete – 18,6 proc.“, – teigia J. Kučinskaitė. 
 
4 kriterijus – universitetų tarptautiškumas: „Daugelyje universitetų jis nukentėjo dėl to, kad buvo vertinami vadinamieji kovidiniai, arba pandemijos – 2020–2021 – metai. Vertinome ir vieną naują parametrą – kiek absolventų baigę studijas išvyko praktikai“, – teigia žurnalistė.
 
5 kriterijus – esamas ir ateities akademinis personalas: „Kukliausiai pagal šį parametrą pasirodė KTU. Galbūt tos visos priežastys ir lėmė, kad šį universitetą iš tos antros vietos išstūmė tiek LSMU, tiek VDU, aplenkę tiek pagal apgintų disertacijų, tiek ir pagal jaunų mokslininkų kiekį“, – įsitikinusi J. Kučinskaitė.
 
 
Kolegijų reitingai
 
Valstybinių kolegijų reitingo TOP 5:
 
1. Kauno kolegija, surinkusi 69,4 taško, iš antros pozicijos pakilo į pirmąją;
2. Vilniaus kolegija, surinkusi 65,54 taško, turėjo užleisti pirmą poziciją;
3. Kauno technikos kolegija surinko 64,8 taško ir liko toje pačioje vietoje;
4. Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla surinko 56,66 taško: ji išlaikė esamą poziciją;
5-6. Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija, surinkusi 48,92 taško, dalijasi ta pačia vieta su Šiaulių valstybine kolegija, surinkusia 48,29 taško.
 
Nevalstybinių kolegijų reitingo pirmosios pozicijos:
 
1. Vilniaus dizaino kolegija, surinkusi 66,15 taškų ir vėl grįžusi į pirmą poziciją;
2. Šv. I. Lojolos kolegija, surinkusi 51,53 taško, užėmė antrąją vietą;
3. Lietuvos verslo kolegija, surinkusi 45,64 taško, kaip ir pernai liko trečia.
 
Kokie kolegijų reitingai labiausiai nustebino?
 
Kolegijos reitinguotos laikantis panašių kriterijų, pagal kuriuos reitinguoti ir universitetai. Pagal mokslo veiklą lyderė – Kauno kolegija. Tiesa, žurnalo „Reitingai“ administracija mini, kad pokyčius tarp kolegijų galėjo nulemti tai, kad nemažai studentų nutraukė studijas Vilniaus kolegijoje. 
 
Kolegijų bendrajame reitinge į antrąją poziciją nukrito Vilniaus kolegija, o į pirmąją iškilo Kauno kolegija, kuri visada būdavo pirmajame 4-uke. Vilniaus kolegijoje buvo nemažai studijas nutraukusių jaunuolių, o daugiausia nutraukusiųjų – Marijampolės kolegijoje, toliau – Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija, Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla, o 4-oje pozicijoje – minėtoji Vilniaus kolegija. Pasak J. Kučinskaitės, dažniau nutraukiamos sunkesniųjų disciplinų – inžinerinių, technologinių mokslų ir kt. – studijos. 
 
Spaudos konferencijos įrašą rasite šiame puslapyje.
 
Taip pat daug aktualios informacijos apie aukštąsias mokyklas rasite ir žurnale „Kur stoti“. Jame – viskas vienoje vietoje: visi universitetai, visos kolegijos ir jų specialybės, nauja ir patvirtinta priėmimo tvarka, datos, pernai metų konkursai,konkursinio balo sandara, stipendijos, studijų kaina, visos programos, į kurias šiemet galite stoti, su išsamiais aprašymais, kad suprastumėte, ką konkrečiai studijuosite, o paieškų pradžiai – psichologiniai testai. Patogiausias būdas įsigyti žurnalą –paspaudus šią nuorodą.
 
Informaciją paruošė Rūta Anusevičienė