Dažnai kalbama apie tai, kad Lietuvos darbdaviams trūksta IT specialistų, pardavimų vadybininkų ir panašiai, o abiturientai renkasi teisę ir socialinius mokslus. Kaip rasti savo kelią, kuris būtų ir įdomus, ir perspektyvus? Kokios tos ateities profesijos? O galbūt savo darbo vietą ir “profesiją” galėsiu susikurti pats?
Apie tai kalbėjome su Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentu Robertu Dargiu ir CV-Online marketingo vadove Rita Karavaitiene.
Ką rodo pastarųjų metų (3-5 metų ar daugiau) tendencijos darbo rinkoje, žiūrint iš darbdavių, įmonių perspektyvos - kokių specialistų daugiausiai trūksta Lietuvoje? Kuriose srityse tas poreikis didėja ir, tikėtina, didės ateityje?
R.Dargis: Darbo rinkos analizė rodo, kad šiuo metu jaučiamas didžiausias IT specialistų trūkumas – procesų vadybininkų, programuotojų ir projektų vadovų. Taip pat finansų sektoriuje skelbiama apie finansų analitikų, finansininkų, pardavimų vadybininkų trūkumą. Didelis trūkumas yra inžinerijos specialistų visose srityse ir, aišku, gamyboje mūsų įmonių vadovai kalba apie tai, kad veiklos plėtrą stabdo kvalifikuotų darbuotojų trūkumas.
Pastaruoju metu sparčiausiai didėjo inžinerijos ir technologijų sričių specialistų poreikis, nuolat auga IT ir finansų sektorių darbuotojų paklausa. Jau ne vienerius metus stebime tendenciją, kad kuo toliau, tuo mažiau jaučiamas nekvalifikuotos darbo jėgos trūkumas, nes įmonės problemas sprendžia pasitelkdamos technologijas. Puikus pavyzdys yra, kaip prekybos centrai sprendžia kasininkų trūkumą – atsiranda vis daugiau savitarnos kasų. Visi, matyt, pastebėjo, kaip per paskutinius keletą metų išplito paštomatų tinklai, o gamyboje rutininius, kvalifikacijos nereikalaujančius darbus taip pat perima robotai.
Galime vertinti darbuotojų poreikį ir pagal sektorius, nes sektoriuose, kurie plečiasi, augs ir darbuotojų poreikis. Kalbu apie maisto ir gėrimų gamybą, baldų pramonę, chemijos pramonę, inžinerinę pramonę (elektronikos gaminiai, transporto, mašinų, metalo gaminiai ir komponentai, medicinos, optikos įrenginiai), IT paslaugos, transporto ir logistikos bei statybos sektorius.
R.Karavaitienė: Pagal darbo pasiūlymų kiekį mūsų platformoje, didžiausia specialistų trūkumo augimo tendencija yra šiose srityse: 1) Informacinės technologijos – daugiausia trūksta programuotojų (ir čia svarbu ne tik išsilavinimas, bet ir patirtis); 2) Gamyba. Trūksta ne tik darbininkų, bet ir technologų, meistrų, inžinierių. Pastaruoju metu Lietuvoje atsidarė nemažai užsienio kapitalo įmonių, kurioms reikia specialistų elektronikoje, automobilių pramonėje, medicininių prekių srityje, baldų gamyboje, maisto pramonėje; 3) Trečia sritis, kuri jaučia didėjantį darbuotojų trūkumą – transportas: logistika, ekspedijavimo paslaugos; 4) Statyba – šioje srityje trūksta tiek mažesnę kvalifikaciją turinčių darbininkų, tiek konstruktorių, inžinierių ir t.t.
Taip pat pastoviai reikia specialistų finansų srityje (analitikų, buhalterių, vyr.buhalterių ir kt.) – ypač išaugo aukštos kvalifikacijos finansų analitikų poreikis; vadyboje (pardavimų vadybininkų, skyrių vadovų bei aukščiausio lygio vadovų); medicinos ir sveikatos srityje. Visuomenei senstant, perspektyvos įsidarbinti medicinos ir sveikatos srityje tik didės. Taip pat ekonominio pakilimo metu daugėja darbo vietų sporto veiklų organizavimo srityje, grožio industrijoje – ir tai ne tik masažai, manikiūras ar kirpimas, bet ir plastikos chirurgija, plaukų persodinimas ir kitos aukštos kvalifikacijos paslaugos.
Kaip vienas pagrindinių ekonomikos variklių išlieka ir prekyba. Trūksta eksporto, importo vadybininkų, prekių žinovų. Ir nereikia manyti, kad prekyba reiškia mažus atlyginimus, nes čia kalbame ne tik apie darbuotojus, dirbančius prekybos tinklų „kasose“, o apie aukštos kvalifikacijos specialistus, kurių gaunamas atlygis yra tikrai aukštas.
- Ką, kalbant apie įmonių veiklą bei darbo rinką, išryškino šių metų "aktualijos" (epidemija + karantinas)? Gal jau galima įvardinti pokyčius įmonių pusėje - kokių darbuotojų atsisakoma "lengviau", ir kokių reikia dar labiau nei iki tol? Kokius ilgalaikius procesus įmonėse bei darbo rinkoje ši "karantino pamoka" gali išjudinti?
R.Dargis: Karantino metu vykę procesai byloja, kad keisis ištisų sektorių veikla, tad keisis ir darbuotojų poreikis – ypatingai prekybos ir paslaugų sektoriuose. Pamatėme, kaip greitai Lietuvoje suklestėjo internetinė prekyba, nuotoliniai užsakymai ir, manau, šios tendencijos ateityje tik augs.
Mūsų įmonės sugebėjo vos per savaitę prisitaikyti ir perkelti savo veiklas į virtualią aplinką ir pritaikyti nuotoliniam darbui. Dalis žmonių įmonėse ir toliau dirbs nuotoliniu būdu.
Akivaizdu, kad ir karantinui pasibaigus dalis bendrovių pasiliks prie nuotolinio darbo modelio arba prie dalinio nuotolinio darbo modelio, nes tokiu būdu bus sprendžiamas darbuotojų saugumo klausimas, taupomi biuro nuomos ir patalpų priežiūros kaštai. Bet, aišku, kad tokiais atvejais reiks spręsti pačių darbo valdymo ir procesų koordinavimo klausimus.
R.Karavaitienė: Prasidėjus karantinui, susvyravo darbuotojų pozicijos rinkodaros srityje, kuri iki tol buvo gana stabili – šių darbuotojų nuolat trūkdavo. Situacija parodė, kad karantino metu rinkodaros specialistų įmonės atsisakė ganėtinai lengvai – paprasčiau buvo išsilaikyti tiems, kurie dirba stambiose įmonėse. Taip pat krito ir klientų aptarnavimo sfera – bet ji sparčiausiai ir atsigauna.
Stabiliai laikėsi gamyba – ši sritis tvirtai laikysis ir ateityje, nes keičiasi tik būdai „kaip tai daroma“, kitaip tariant, keičiasi gamybos technologijos, o pats poreikis produkcijai vis tiek išliks.
Karantino metu atsirado daugiau besidominčių valstybės tarnyba (o pasiūlymų skaičius išliko panašus). Tačiau nėra taip paprasta gauti šias darbo vietas – čia organizuojami tam tikras sąlygas atitinkantys konkursai, be to, ir ne kiekvienam asmenybės tipui toks darbas yra tinkamas.
Na, ir žinoma, dar labiau sustiprėjo poreikis techninių sričių specialistams (ką pastebime jau ne vienerius metus) – ne tik IT srityje, bet ir gamybos, prekybos bei kitose srityse. Apskritai technologijų išmanymas tampa pagrindiniu vardikliu kalbant praktiškai apie bet kurią specialybę, ir ši tendencija ateityje, ir pasibaigus karantinui, tik stiprės.
Jeigu bandytume prognozuoti ateitį bent 5 metus į priekį (o jeigu galima - tai ir daugiau), kokias perspektyviausias sritis/ profesijas/ darbuotojų įgūdžius bei kompetencijas išskirtumėte?
R.Dargis: Ekspertai ir mokslininkai svarsto, kokios profesijos ir specialybės bus populiariausios ateityje. Prognozuojama, kad labiausiai per artimiausią dešimtmetį didės tokių specialistų, kaip profesionalūs slaugos specialistai, programėlių kūrėjai, vykdomieji direktoriai, finansų vadybininkai, buhalteriai ir auditoriai, vadybos analitikai, chirurgai ir kiti medikai, marketingo specialistai, vadybininkai paklausa.
Nuolatos bus jaučiamas verslo vadybininkų, kompiuterių ir IT sistemų specialistų, mokytojų, visų be išimties sveikatos srities specialistų, programinės įrangos kūrėjų, kompiuterinių sistemų analitikų, inžinierių poreikis. Patraukliausia ateities profesija yra įvardijama duomenų analitikos specialistai. Tokių specialistų poreikis augs ne tik IT sektoriuje, bet ir finansų rinkose, gamyboje – artimiausioje ateityje jie bus reikalingi visuose sektoriuose.
R.Karavaitienė: Žiūrint globaliai (ne tik Lietuvos mastu), tikrai didės specialistų poreikis medicinoje. Ypatingai genetikos, farmacijos srityje. Reikės kurti naujus vaistus, naujas technologijas, kovojant su virusais ir kitomis „naujųjų laikų“ ligomis. Taip pat, senėjant visuomenei (vėl gi ne tik Lietuvoje), ypač reikės tiek medikų, tiek socialinių paslaugų teikėjų.
Kita itin perspektyvi, tikrai augsianti sritis – duomenys. Prekyba bei gamyba šiais laikais paremta dideliu kiekiu duomenų. Jų analizei bei apdorojimui reikės itin aukštos kvalifikacijos specialistų. Net ir meteorologijos srityje reikės dirbti su dideliais kiekiais duomenų, kad keičiantis klimatui, būtų užbėgta už akių didelėms problemoms.
Taip pat augs specialistų poreikis karo industrijos srityje, IT bei gamyboje.
Profesijos/specialybės perspektyvumas ir "populiarumas" (pagal tai, kur stoja jaunuoliai) yra du skirtingi dalykai. Darbdaviai nuolat akcentuoja, kad jiems trūksta IT specialistų (arba statybininkų, arba gerų pardavimų vadybininkų), o moksleiviai toliau stoja į teisę ir socialinius mokslus, nes jiems IT ar santechnika "neįdomu". Kokie būtų jūsų patarimai - kaip jaunuoliui rasti balansą tarp "įdomu" ir "perspektyvu" ir kaip pasirinkti tą sritį, kurioje jis ir darbą ras, ir mėgausis dirbdamas toje srityje? Ar čia užduotis daugiau mokslo įstaigoms ir Vyriausybei, formuojant švietimo politiką Lietuvoje?
R.Dargis: Mums reikia įveiklinti šiuolaikines profesinio orientavimo sistemas. Švietimo sistemoje tai turi užimti labai svarbią vietą. Jaunimui turi būti sudarytos sąlygos dirbti su profesionalais, su kuriais jie galėtų tartis, kur save pritaikyti, optimaliai išnaudojant turimus gabumus, kokias kompetencijas ugdyti, kad būtų išnaudoti visi jų gebėjimai, kaip pritaikyti savo talentus ir kaip juos ugdyti toliau.
Pats žmogus pirmiausia turi galvoti, ką jis nori nuveikti per artimiausius 10-20 metų, koks yra jo tikslas ir tada jau ieškoti atsakymų, kokiomis priemonėmis jis tai gali pasiekti. Aišku, kad labai svarbu kokius pagrindus mes suteikiame jaunimui mokykloje. Mokykla turi parengti žmogų visaverčiai gyventi šiandieniame besikeičiančiame pasaulyje. Turime suvokti, kad išnyko stabilios sistemos, kuriomis pasiremdami galėtume pasakyti, kad ryt gyvensime taip ir taip. Šiandien mes gyvename judančių taikinių pasaulyje, gyvename pasaulyje, kuris kasdien atneša vis kažką naujo, todėl mes turime išmokyti žmogų mokytis visą gyvenimą.
Labai svarbu jaunam žmogui išsiugdyti platesnį požiūrį į kintančią aplinką, turėti antreprenerystės, kūrybiškumo, Dirbtinio intelekto, gebėjimo generuoti ir pristatyti savo idėjas pagrindus, nes tik tai padės sukaupti daug didesnį ir universalesnį kompetencijų bei žinių bagažą aukštosiose mokyklose, o ateityje atnaujinti savo žinias ir greičiau prisitaikyti prie vis sparčiau besikeičiančios aplinkos.
Jau ne vieneri metai kalbam ne apie specialybes ir profesijas, o apie kompetencijas ir kuo platesnį išsilavinimą. Bendrosios kompetencijos, kurios taip pat kinta kas keleri metai dėl technologinių permainų, yra kertinis diskusijų objektas. Politikai, mokslininkai ir pramonės lyderiai jau seniai diskutuoja apie technologijų įtaką ne tik ekonomikai, bet ir visai visuomenei, bei kokius sprendimus reikia priimti, kaip veikti, kad žmonėms būtų suteikta galimybė įgyti reikiamas kompetencijas, o svarbiausia, jas nuolat atnaujinti.
R.Karavaitienė: Švietimo sistemos problema, kad techninis lavinimas joje yra labai skurdus – tad vėliau atsitinka taip, kad moksleiviai nesirenka studijuoti to, ko nepažįsta.
Žinoma, jeigu „perspektyvi“ sritis tavęs nedomina, tai nesirink jos. Negali ilgai dirbti to, kas nepatinka. Kita vertus, nereikia galvoti, kad šis pasirinkimas, kurį dabar darai, yra „visam gyvenimui“, „tai bus mano likimas“ ir panašiai. Labai dažnai žmonės, sulaukę 40-45 metų daro kardinalius pokyčius savo karjeroje – pavyzdžiui, išeina iš finansų į makiažą ar kitaip kardinaliai keičia savo veiklą. Kai visuomenė gali sau leisti dirbti kas patinka, prasideda taip vadinama „laimės ekonomika“.
Aukštoji mokykla suteiks tik žinių paketą, o savo ateitį reikės kurti pačiam. Ir čia labai svarbu nuolat mokytis, lavinti savo smegenis ir nuolat drąsiai bei laisvai rinktis – tai, kas patinka tuo metu.
Mokyklos nesugeba taip greitai adaptuotis prie pokyčių, kaip gali pats žmogus. Tad nereikia dėti pernelyg daug lūkesčių į išsilavinimą, į diplomą. Reikia nuolat dėti pastangas ir ieškoti galimybių pačiam.
- Šiais laikas viskas gana greitai keičiasi, ir nuolat atsiranda naujos veiklos sritys, kur žmonės patys susikuria savo profesiją bei veiklos sritį "nuo nulio". Galbūt tai tinka ne visiems, tačiau tokie pavyzdžiai dažnai atrodo patraukliai jaunimui, kuris yra iniciatyvus ir kūrybingas. Ką patartumėte jaunuoliams - kokius įgūdžius reikėtų lavinti, ko mokytis ir kokią "patirtį" kaupti dar studijuojant universitete (ar kt. mokslo įstaigoje), jeigu jie norėtų būti tais "ateities profesijų bei veiklų" kūrėjais?
R.Dargis: Kaip jau ne kartą esu sakęs – pirmiausia turime išmokti mokytis ir tą turime daryti visą gyvenimą. Labai svarbu stebėti, kas vyksta aplink, stebėti pokyčius ir gebėti matyti toliau už horizonto ir galvoti, kur esamoje situacijoje galėčiau pritaikyti savo žinias ir idėjas.
Didžiausios pasaulinės korporacijos vis daugiau dėmesio skiria savo darbuotojų taip vadinamiems „minkštiesiems įgūdžiams“ lavinti. Tokiems sunkiai apčiuopiamiems dalykams, apie kuriuos dar pas mus mažai kalbama, kaip empatija, gebėjimas greitai prisitaikyti kintančioje aplinkoje ir gebėjimas perteikti bei įgyvendinti savo idėjas.
Tik gera idėja ir kūrybingas bei kryptingas darbas ją įgyvendinant yra sėkmės garantas. Reikia nebijoti rizikuoti, klysti ir vėl pradėti iš naujo, kabintis ir eiti į priekį. Kūrybingumas, idėjos ir pokyčiai – tai dedamosios, kurios būtinos šiandien mūsų gyvenime.
R.Karavaitienė: Kūrybiškumo vystymas – pagrindinis iššūkis jaunuoliams, kurie nori rasti savo vietą greitai besikeičiančiam kontekste. Lietuvoje kūrybiškumas, kaip kompetencija, yra problema, nes mokykloje nemokoma ieškoti kūrybiškų sprendimų. Tad situacija tokia, kad darbdaviai laukia kūrybiškų, iniciatyvių asmenybių, o dažnai gauna stropius „kalikus“.
Darbdavius domina ne tik būsimo darbuotojo žinių bagažas, bet ir jo asmenybė, įvairiapusiškumas, gebėjimas tobulėti ir kitos „minkštosios“ kompetencijos. Sakyčiau, kad ieškomas balansas tarp žinių ir „asmenybės“ yra apie 50/50.
Dar besimokant galima lavinti savo smalsumą, įvairiapusiškumą ir kūrybiškumą. Galima užsiimti savanoryste ir kaupti įvairiapusę patirtį, galima atlikti praktikas užsienio fabrikuose, nesvarbu, kad darbas ten bus nekvalifikuotas – taip įgysite patirties ir geriau suprasite ko norite. Ir jei matysite, kad kažkurios užduotys yra „nuobodžios“ – galbūt jūsų karta ir bus ta, kuri sugalvos kaip šiuos darbus palengvinti ar automatizuoti. Svarbiausia yra ne skųstis, kad man „neįdomu“ (ar kondicionierius pučia į vieną pusę), o kiekvienai „problemai“ ieškoti tinkamo sprendimo.
Šiuo metu jau nebereikia vien vykdytojų – reikia kurti poreikį ir sugalvoti, kaip jį realizuoti. Kas, jeigu ne jauni protai, gali tą pasiūlyti visuomenei?
Apie perspektyvias specialybes skaitykite - žurnale KUO BŪTI 2020:
_____
Straipsnį parengė: Žydronė Lukšytė
El.paštas: zydrone.luksyte@gmail.com
