Kasmet gegužės 12-ąją viso pasaulio slaugytojai mini savo profesinę šventę – Tarptautinę slaugytojų dieną. Šventė buvo inicijuota Tarptautinės Raudonojo kryžiaus organizacijos sprendimu. Ši diena skirta anglų slaugytojos Florens Naitingeil (1820 05 12 – 1910 08 13), kuri Krymo karo metu Turkijoje organizavo sužeistųjų gydymą ir priežiūrą, garbei. Vėliau ši moteris tapo gailestingumo ir pasiaukojimo kenčiančiam žmogui ikona ir pirmąja slaugių kursų rengėja Anglijoje.

Panevėžio kolegijos dėstytoja lektorė Ligita Šerytė įsitikinusi, jog būti slaugytoju, visų pirma reiškia – būti geru žmogumi.

„Šių dienų įvykiai rodo, kad slaugytojas turi ne tik puikiai išmanyti ir pritaikyti profesinius gebėjimus, bet taip pat nestokoti užuojautos, gebėti nuraminti, paguosti pasimetusį situacijos labirintuose ar ligos iškankintą pacientą, veikti greitai, operatyviai, atkakliai“, – pastebi.

Vertinami darbo rinkoje

Panevėžio kolegijoje rengiami Bendrosios praktikos slaugytojai jau nuo pirmojo kurso yra mokomi kaip teisingai bendrauti su pacientu: ugdomi ne tik jų specialieji profesiniai įgūdžiai, bet ir atjautos, gailestingumo, pagarbos pacientui jausmas bei noras padėti pacientui įveikti sveikatos problemas.

Pasak dėstytojos lektorės Vidos Elijošaitienės, į sąvoką „žinių perdavimas“ bendrosios praktikos slaugytojams telpa labai daug: tai ne tik gebėjimas parengti inovatyviai organizuoti ir įgyvendinti pacientų slaugą pagal savo kompetenciją sugebančius specialistus, bet ir visapusiškas įsiklausymas į studentų poreikius, siekius, būsimųjų slaugų motyvavimas vykdyti slaugos mokslo taikomuosius tyrimus.

Baigusiems Bendrosios praktikos slaugos studijų programą yra suteikiamas Sveikatos mokslų profesinis bakalauras ir Bendrosios praktikos slaugytojo profesinė kvalifikacija, o diplomas yra pripažįstamas tarptautiniu mastu. Absolventai gali įsidarbinti pirminio, antrinio ir tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros įstaigose, socialinių paslaugų institucijose (įvairaus amžiaus sveikų ir neįgalių žmonių globos namuose, kitose įstaigose).

Vienas didžiausių šios studijų programos privalumas yra tai, jog įsidarbina apie 85 proc. absolventų, o Panevėžio kolegiją baigę studentai dėl savo praktinių įgūdžių yra ypač paklausūs darbo rinkoje.

Požiūris kito

„Slauga – tai sveikų ar sergančių žmonių priežiūra nuo gimimo iki mirties, – sako L. Šerytė.

O štai visuomenės samprata apie slaugą keitėsi ne kartą ir įvairiais istorijos laikotarpiais. Pirmykštėje visuomenėje slaugytoja buvo lyg motina, slauganti vaikus, ligonius, sužeistuosius, o viduramžiais slaugytojas privalėjo būti religinės bendruomenės narys.

Tik XIX amžiuje ėmė formuotis profesionalios slaugytojos samprata, o XX a. pradžioje slaugytojo vaidmuo ribojosi ligonio būtinų poreikiu tenkinimu. Slaugytoja buvo gydytojo pagalbininkė, jos etika reiškė visų gydytojų nurodymų vykdymą. Vėliau buvo paruoštas etinės slaugos kodeksas ir tai buvo pirmasis bandymas nustatyti profesinę slaugytojo atsakomybę.

1980-aisiais slaugos sąvoka buvo praplėsta ir nuo tada apima sveikų bei sergančių žmonių sveikatos reikmių tenkinimą. Slaugytojai tapo savo srities profesionalais, užimančiais didelį vaidmenį nustatant bendrą slaugos planą, rūpinantis pacientu.

Biomedicinos mokslų fakulteto dėstytojai maloniai kviečia studijuoti Bendrosios praktikos slaugos programą Panevėžio kolegijoje. Platesnę informaciją apie studijas, priėmimo tvarką rasite internetiniame puslapyje www.panko.lt.

Parengė Biomedicinos fakulteto dėstytojos lektorės Vida Elijošaitienė ir Ligita Šerytė