Kaip buvo skelbta anksčiau, šiais metais didinamas valstybės finansuojamų vietų skaičius aukštosiose mokyklose. Planuojama, kad šiais metais valstybės finansavimą gaus apie 16,5 tūkst. pirmakursių (pernai buvo suplanuota 13,2 tūkst. valstybės finansuojamų vietų).
Nauji „krepšelių“ lyderiai – socialiniai mokslai bei vadyba
Didžiausias pyrago gabalas šiais metais pridėtas socialiniams mokslams bei vadybai. „Nemokamų“ studijų vietų socialinių mokslų kryptyje universitetuose padidinta net tris kartus – nuo 600 vietų pernai iki 2000 valstybės finansuojamų vietų šiemet! Kolegijose šis skaičius didėja šiek tiek mažiau – nuo 350 iki 450 valstybės finansuojamų vietų.
Taip pat gana smarkiai padidintos galimybės ir tų abiturientų, kurie šiemet svajoja įstoti į vadybą. Tiesa, įstoti į kolegijas jiems turėtų būti gerokai paprasčiau: universitetuose verslo ir viešosios vadybos „krepšelių“ skaičius išaugo nuo 220 iki 600 vietų, o kolegijose – nuo 1445 iki 2000 vietų.
Šiek tiek paprasčiau turėtų būti įstoti ir į teisę. Universitetuose teisės studijų kryptyje pridėtos 205 „nemokamos“ vietos: nuo 225 vietų pernai iki 430 vietų šiais metais.
Šiek tiek padidinti „nemokamų“ vietų skaičiai ir kai kuriose kitose studijų kryptyse. Tačiau čia jau kalbame apie mažesnius „absoliučius“ skaičius. Universitetuose krepšelių skaičius dar didinamas: slaugoje ir akušerijoje (nuo 100 iki 200 vietų), gyvybės moksluose (nuo 262 iki 430 vietų), veterinarijos moksluose (nuo 84 iki 120 vietų), sporto studijų kryptyse (nuo 75 iki 120 vietų), medicinoje (bendras krepšelių skaičius medicinai, kartu su burnos priežiūros, farmacijos bei reabilitacijos studijomis, padidėjo nuo 266 iki 380 vietų), kai kuriose menų studijų srityse.
Kolegijose daugiau valstybės finansuojamų vietų atsiras: sveikatos mokslų kryptyse (nuo 320 iki 460 vietų), dizaino studijose (nuo 105 iki 190 vietų) bei medijų menų kryptyse (nuo 33 iki 50 vietų).
Informatikai bei inžinerijai nemokamų vietų sumažinta, bet jei susidomėjimas bus – vietų pridės
Kai kurie universitetai bei kolegijos ėmė kritikuoti šį valstybės finansuojamų vietų perskirstymą, kadangi tose srityse, kur labiausia trūksta specialistų, vietų nepridėta ar net šiek tiek sumažinta – pavyzdžiui, informatikos bei inžinerijos mokslų srityse.
Kalbama, kad baigus šias studijas, studentų laukia apie 20 tūkstančių laisvų darbo vietų. Tačiau švietimo, mokslo ir sporto ministerija universitetuose šioms specialybėms studijuoti nepridėjo nė vienos valstybės finansuojamos vietos (tų vietų skaičius kaip pernai liks tas pats – 1580 informatikai bei 1375 inžinerijai), o kolegijose tų vietų net sumažinta (abejoms sritims – informatikai ir inžinerijai – nuo 2050 vietų pernai iki 1800 šiemet).
Universitetai bei kolegijos taip pat laukė žymesnio valstybės finansuojamų vietų padidinimo ir medicinoje, kurioje itin jaučiamas specialistų trūkumas. Tuo tarpu, esą, socialinius mokslus bei vadybą baigę studentai (o toms sritims šiemet „atriekta“ daugiausiai) dažnai susiduria su bedarbystės problema ir itin sunkiai ieškosi darbo vietų.
Tačiau ministerija, panašu, nuėjo kitu keliu: vietoj to, kad būtų pridėtos „nemokamos“ vietos ten, kur labiausiai trūksta specialistų, jos buvo pridėtos ten, kur abiturientai labiausiai „veržiasi“. Tai yra, buvo nueita paskui moksleivių, o ne darbo rinkos paklausą.
„Prieš dvejus metus buvo darytas didelis eksperimentas. Bandėme atsižvelgti į darbo rinkos poreikius. Tuomet informacinių technologijų srityje buvo pridėta apie tūkstantis vietų. Tačiau stojančiųjų srautai liko „savo vietose“, ir informacinių technologijų srityje liko „neišnaudota“ net 700 vietų“, – sakė Švietimo, mokslo ir sporto ministro patarėjas Andrius Zalitis. Tad, pasak jo, šiais metais stengiamasi „padengti“ moksleivių poreikius ir atliepti jų norą studijuoti būtent tas sritis, kurias jie renkasi.
Kita vertus, jeigu susidomėjimas valstybei reikalingomis sritimis bus didesnis, nei numatyta „krepšelių“, esą, „nemokamų“ vietų skaičius bus padidintas – svarbiausia, kad stojantys moksleiviai atitiktų kitus minimalius kriterijus (konkursinio balo ir kt.).
A.Zalitis sakė, kad jei į informatiką įstos kad ir 1700 moksleivių (šiuo metu šiai sričiai universitetuose numatyta 1580 „nemokamų“ vietų – aut. past.), tas krepšelių skaičius kriterijus atitinkantiems studentams bus priskirtas.
Svarbiausia, kad moksleiviai apsispręstų ką nori studijuoti ir tinkamai pasiruoštų brandos egzaminams bei priėmimui į aukštąsias mokyklas.
„Nemokamų“ krepšelių lyderiai 2020:
Universitetuose
1. Socialiniai mokslai – 2000 vietų. Pernai buvo 4-oje vietoje (660 vietų).
2. Informatika – 1580 vietų. Pernai buvo 1-oje vietoje (tiek pat vietų kaip ir šiemet – 1580).
3. Inžinerija – 1375 vietų. Pernai buvo 2-oje vietoje (tiek pat vietų kaip ir šiemet – 1375).
4. Humanitariniai mokslai – 1150 vietų. Pernai buvo 3-oje vietoje (995 vietos).
Kolegijose
1. Verslo ir viešoji vadyba – 2000 vietų. Pernai buvo 2-oje vietoje (1445 vietos).
2. Informatikos, inžinerijos, technologijų bei fiziniai mokslai – 1800 vietų. Pernai buvo 1-oje vietoje (2050 vietų).
3. Sveikatos mokslai – 460 vietų. Pernai buvo 5-oje vietoje (320 vietų).
4. Socialiniai mokslai/ Slauga ir akušerija – po 450 vietų. Pernai buvo atitinkamai 4-oje ir 3-ioje vietose (atitinkamai 350 ir 380 vietų).
Pilną ir išsamią valstybės finansuojamų studijų vietų lentelę rasite mūsų žurnale „Kur stoti“, kuris šiuo metu jau yra spaustuvėje ir netrukus pasirodys prekyboje. Taip pat jame rasite ir daug kitos aktualios informacijos apie stojimą į aukštąsias mokyklas.
O tuo tarpu portale kurstoti.lt jau netrukus panagrinėsime galimybes įstoti į valstybės finansuojamas vietas svarbiausiose studijų kryptyse.
Straipsnio autorė: Žydronė Lukšytė
El.paštas: zydrone.luksyte@gmail.com
