Spektaklio kūrimas nuo pradinių istorijų rašymo iki keturiolikos etiudų sudėjimo į vieną pasakojimą leido studentams išbandyti save naujuose – rašytojų ir scenarijaus autorių – vaidmenyse. Beveik pusantrų metų užtrukęs kolektyvinis darbas teatro naujokams padėjo mokytis ir aktorinio meistriškumo pagrindų.
„Patys rašydami istorijas mokėmės atsiverti sau ir kitiems, suprasti savo ir kitų žmonių problemas – juk tyrinėdami personažus studentai tiek išreiškia savo požiūrį, tiek atranda save. Taip iškyla teatro, kaip terapinio veiksmo, vertė. Bendras darbas trupėje stiprina studentų asmenybes, o publikos emocijos, juokas, jos kvėpavimas kamerinio spektaklio metu – tai brangiausia, ką gauna jauni aktoriai“, – po premjeros sakė VGTU teatro studijos „Palėpė“ vadovas ir režisierius Olegas Kesminas.
Režisierius pabrėžė, kad kai kurios spektaklyje pasakojamos istorijos iš tiesų yra įvykusios ir patiems aktoriams. Tačiau perkeltos į teatrinį etiudą jos transformavosi ir leido aktoriams išsilaisvinti iš skaudžių patirčių.
Spektaklis „Papasakok man...“ sujungia gyvenimiškas istorijas, kurias pasakoja jauna įsimylėjėlių porelė, Joninių naktį keliaujanti ieškoti paparčio žiedo. Visuose etiuduose skamba muzika, kuri kartais ne tik stiprina personažų emocijas, bet ir tampa viena iš veikėjų.
VGTU teatro studija „Palėpė“ žiūrovams siūlo du šio spektaklio variantus – keičiantis aktorių sudėčiai, keičiasi ir kai kurios istorijos. Jų jungtį ir seką nulėmė tiek emocinio kontrasto būtinybė, tiek techniniai dalykai.
Kolektyvinės kūrybos spektakliai galėtų tapti skiriamuoju jaunatviško VGTU teatro bruožu: studentų kurtos pjesės „Bobiada“ ir „Nr. 15“, nors šiuo metu jau nebevaidinamos, atgijo nauju pavidalu VGTU leidyklos „Technika“ išleistoje knygoje „Šis tas apie mūsų Motiną“. Teatro studijos „Palėpė“ režisieriaus Olego Kesmino ir teatro aktorių sudarytame pjesių rinkinyje taip pat publikuojamos Sauliaus Šaltenio, Romualdo Granausko, Igno Šeiniaus romanų inscenizacijos, scenarijus apie Adomo Mickevičiaus jaunystę „Sugrįžimas“, remiantis internetiniais pokalbiais parašyta pjesė „Šis tas apie mūsų Motiną“ ir teatro aktoriaus Vytauto Lukaševičiaus sukurtas teatrinis eskizas apie lietuvių rašytojų likimą emigracijoje.
