Pasak prof. dr. Aurelijos Burinskienės, VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto profesorės ir Europos Sąjungos finansuojamo projekto „Excellence in Human-Centered Logistics 4.0“ (X-HuLog4.0) vadovės, logistikos sektorius šiandien išgyvena reikšmingą lūžį: „Ilgą laiką technologijos buvo diegiamos tam, kad pakeistų žmogų. Šiandien suprantame, kad pažanga turi stiprinti žmones, o ne juos išstumti. Į žmogų orientuota logistika reiškia, kad robotai, dirbtinis intelektas ar automatizuotos sistemos tampa partneriais, kurie padeda darbuotojams dirbti saugiau, kūrybiškiau ir efektyviau.“

Nuo „pramonės 4.0“ prie „pramonės 5.0“: žmogus vėl centre

Tyrimai rodo, kad pramonės 4.0 laikotarpiu diegtos technologijos – dirbtinis intelektas, daiktų internetas, automatizacija – ženkliai padidino našumą, tačiau neretai neatsižvelgė į žmogaus gerovę. Tai lėmė darbuotojų stresą ir mažesnį efektyvumo augimą nei tikėtasi (Passalacqua et al., 2024). Savo ruožtu, Europos Komisija ėmėsi formuoti „Pramonės 5.0“ viziją – kryptį, kuri sujungia technologinę pažangą su tvarumu, atsparumu ir žmogaus gerove. Tokiose įmonėse žmonės ne konkuruoja su mašinomis, o dirba kartu: bendradarbiaujantys robotai (angl. cobots) prisitaiko prie žmogaus ritmo, darbo vietos tampa ergonomiškesnės, o dirbtinis intelektas padeda spręsti užduotis, o ne jas diktuoja.

Kodėl tai aktualu šiandien?

Verslo logistika šiandien tampa viena svarbiausių konkurencinio pranašumo sričių. Nuo jos priklauso ne tik prekių judėjimas, bet ir veiklos kaštai, pristatymo greitis, klientų patirtis ir tiekimo grandinės stabilumas. Statistika rodo, kad net 85 % Europos gamybos įmonių planuoja didinti investicijas į automatizaciją ir skaitmenines technologijas iki 2026 m. (Eurostat, 2024), tačiau daugiau nei pusė jų nurodo, kad pagrindinis iššūkis – darbuotojų pasirengimas dirbti su naujomis sistemomis. 

Šie pokyčiai rodo aiškią kryptį – verslo logistikos specialistams nebeužtenka vien techninių žinių. Vis svarbesnis tampa gebėjimas suprasti, kaip technologijos gali padėti žmonėms, o ne juos pakeisti.

Šią viziją stiprina ir Europos Sąjungos programa „Horizon Europe“ finansuojamas projektas X-HuLog4.0, kurį koordinuoja prof. dr. Aurelija Burinskienė. Projektas siekia sukurti žinių tinklą ir metodikas, padėsiančias Europos įmonėms pereiti prie „į žmogų orientuotos“ logistikos 4.0, kurioje technologijos tarnauja žmogui ir aplinkai. Projekte dalyvauja mokslininkai iš Norvegijos mokslo ir technologijų universiteto, Darmštato technikos universiteto (Vokietija) ir Saarlando universiteto (Vokietija). Kartu kuriamos gairės, kaip įmonės galėtų diegti automatizacijos sprendimus, išlaikydamos dėmesį darbuotojų saugai, motyvacijai ir gebėjimų plėtrai.

Ką tai reiškia praktikoje?

Į žmogų orientuota logistika nėra tik teorija – tai jau praktikuojama vis daugiau įmonių. 

Darius Aidietis, UAB „Jungheinrich Lift Truck“ pardavimų vadybininkas, pabrėžia, kad verslo logistikoje technologijų diegimas, visų pirma, vertinamas per kuriamą naudą verslui: 

„Automatizacijos sprendimai leidžia įmonėms ne tik modernizuoti veiklą, bet ir pasiekti aiškią finansinę grąžą – mažinti operacinius kaštus, didinti darbo našumą ir greitinti užsakymų vykdymą. Praktikoje matome, kad efektyvesnis sandėlio valdymas, mažesnis klaidų skaičius ir optimizuoti procesai leidžia įmonėms dirbti greičiau bei tiksliau. Nors tokie sprendimai reikalauja pradinių investicijų, jų atsiperkamumas dažniausiai pasiekiamas per kelerius metus, o ilgalaikėje perspektyvoje tampa vienu svarbiausių konkurencinių pranašumų.“

Prognozuojama, kad iki 2026 m. net 70 % logistikos įmonių Europoje diegs bent vieną „žmogaus ir mašinos“ bendradarbiavimo formą (McKinsey, 2024). Tai apims ir vadinamąją „žaliąją logistiką“, kai tvarumas, saugumas ir žmogaus gerovė tampa verslo rodikliais šalia pelningumo. „Technologijos vystosi neįtikėtinu greičiu, tačiau tik tada, kai įtraukiame žmogų į sprendimų kūrimą, galime kalbėti apie tikrą pažangą“, – pabrėžia prof. dr. Aurelija Burinskienė.

Studijos, atiepiančios verslo poreikius

Verslo logistikos specialistams vis svarbiau suprasti, kaip technologijos gali padėti pasiekti geresnius verslo rezultatus. VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto siūloma Verslo logistikos bakalauro studijų programa atliepia šiuos rinkos pokyčius: čia studentai mokosi derinti skaitmenines inovacijas su žmogui palankiais sprendimais ir ruoštis ateičiai, kurioje žmonės ir išmaniosios sistemos dirbs drauge.„Šiuolaikinėje logistikos grandinėje technologijos veikia tik tada, kai jas supranta ir priima žmonės. Todėl į žmogų orientuotas požiūris tampa konkurenciniu pranašumu – jis leidžia sujungti efektyvumą su darbuotojų pasitenkinimu ir tvarumu“, – sako prof. A. Burinskienė. 

Taip pat būtent šių studijų metu studentai turi galimybę įgyti tarptautiniu mastu pripažįstamą European Logistics Association (ELA) sertifikatą, kuris patvirtina jų kompetencijas ir atveria platesnes karjeros galimybes Europoje. Taip pat studentai gali pretenduoti į verslo partnerių stipendijas – pavyzdžiui, logistikos įmonės Venipak įsteigtą 1000 eurų stipendiją, skiriamą už akademinius pasiekimus ir motyvaciją. Tokios iniciatyvos leidžia ne tik gilinti žinias, bet ir užmegzti ryšius su potencialiais darbdaviais dar studijų metu.