„Pirmiausia akademija, o paskui jau ir pati jūra mane išmokė disciplinos, atsakomybės ir lyderystės. Prisipažįstu, kad mokykloje nebuvau labai geras mokinys, bet kai pradėjau studijuoti akademijoje, mano požiūris pasikeitė. Mokiausi labai gerai, už tai dėkingas jaučiuosi visiems dėstytojams. Jūreivystė – puiki specialybė, atverianti vartus į pasaulį, mokanti lyderystės, atsakomybės. Visa tai šiandien labai praverčia versle“, – sako kapitonas.

Į jūrą vedė šeimos tradicijos ir noras realizuoti save

Klaipėdietis prisimena, kad pasirinkimą studijuoti Jūrų laivavedybą nulėmė ne tik ekonominės aplinkybės, bet ir šeimos tradicijos.

„Su jūreivyste buvo susijusi visa mano šeima, be to, jūra buvo viena iš nedaugelio profesijų, kuri, nors ir labai sunki, bet garantavo galimybę gerai užsidirbti“, – prisimena A. Truš.

Didžiausią įspūdį studijų metais jam paliko pirmoji praktika jūroje.

„Tada supranti, ar tikrai esi sutvertas tokiam gyvenimui“, – sako pašnekovas.

Studijos Lietuvos jūreivystės akademijoje Artur nustebino ne tik disciplinų įvairove, bet ir sparčiai besikeičiančiomis technologijomis.

„Iš šalies atrodo, kad jūra – tik laivas ir vanduo, tačiau iš tikrųjų reikia labai daug įvairių žinių. Navigacija, mechanizmai, technologijos, sauga – visa tai nuolat keitėsi ir tobulėjo, todėl tikrai nebuvo nuobodu“, – teigia jis.

Dirbo milžiniškuose ir moderniuose laivuose

Baigęs Jūrų laivavedybos studijas, A. Truš iš karto pradėjo dirbti antruoju kapitono padėjėju. Vos per kelerius metus klaipėdietis sparčiai kilo karjeros laiptais. 24-erių gavo vyresniojo kapitono padėjėjo kvalifikacinį pažymėjimą, po poros metų pradėjo eiti atitinkamas pareigas, o 26-erių įgijo kapitono kvalifikaciją.

Karjerą jis pradėjo krovininiuose laivuose, vėliau persikėlė į specializuotus naftos ir dujų paieškos platformas aptarnaujančius laivus.

„Tai labai pažangiomis technologijomis aprūpinti milžiniški naftos paieškos laivai, kuriuose dirbdavo iki 250 žmonių: nuo mokslininkų ir geologų iki gręžimo specialistų“, – pasakoja klaipėdietis.

Pasaulio rekordas – 3400 metrų gylyje

Vienas ryškiausių A. Truš karjeros momentų – pasaulio rekordas, pasiektas dirbant laive „Maersk Venturer“.

„2016 metais mūsų komanda atliko gręžimą giliausiame pasaulio vandens gylyje – apie 3400 metrų. Šis rekordas tik neseniai buvo pagerintas“, – sako pašnekovas.

Nors visuomenėje kapitono profesija dažnai romantizuojama, realybėje tai – didžiulė atsakomybė.

„Kai viskas gerai, kapitono darbas yra vadovauti komandai, prižiūrėti kasdienius procesus, ryšį su krantu. Tačiau vos tik įvyksta nelaimė, visa atsakomybė gula ant kapitono pečių“, – sako Artur.

Netrūko kritinių momentų

Per ilgus metus jūroje kapitonui teko susidurti su gaisrais, avarinėmis situacijomis ir net žmonių mirtimis. Kartą ir pats buvo sunkiai sužeistas sunkaus svarmens. Laimei, tuomet dėvėjo šalmą, kuris ir išgelbėjo jam gyvybę.

Ypač A. Truš įsiminė gaisras viename naftos ir dujų paieškos laive.

„Jeigu nebūtume laiku užgesinę ugnies, galėjo įvykti milžiniškas sprogimas. Man reikėjo ne tik koordinuoti gaisro gesinimą, bet tuo pačiu metu pradėti darbuotojų evakuaciją. Tokiose situacijose svarbiausia – komandos pasirengimas ir tarpusavio pasitikėjimas“, – patirtimi dalijasi Artur.

Gyvenimas laive – tarsi atskiras pasaulis

Pašnekovas pasakoja, kad gyvenimas laive labai skiriasi nuo gyvenimo, vykstančio krante, ir priklauso nuo laivo tipo.

Krovininiuose laivuose darbas dažniausiai trunka du-tris mėnesius, tada tiek pat jūrininkai ilsisi namuose. Specializuotuose naftos ar vėjo energetikos laivuose darbo grafikai būna intensyvesni, pats darbas pavojingesnis, todėl pamainos trunka trumpiau – nuo dviejų iki keturių savaičių tenka praleisti jūroje, paskui – tiek pat namuose.

Kartais A. Truš į darbą reikėdavo skristi sraigtasparniu, mat specializuoti laivai, dirbantys naftos ir dujų paieškos sektoriuje, dažniausiai dirba ciklais po 2 arba 4 savaites, todėl įgulų keitimai nuolat vykdomi sraigtasparniais.

„Laivas – tarsi maža įmonė jūroje, tik žmonės ne tik dirba kartu, bet ir gyvena tame pačiame uždarame pasaulyje. Todėl komandos ryšys tampa labai stiprus. Po kelių mėnesių bendro darbo įgulos nariai tampa tarsi šeima“, – pasakoja jis.

Moterų jūroje vis daugiau

Nors jūrinė profesija ilgą laiką buvo laikoma vyriška, situacija sparčiai keičiasi.

„Naftos paieškos laivuose moterų buvo tikrai nemažai. Jei žmogus fiziškai pasiruošęs ir geba atlikti darbą, lytis neturi reikšmės. Mišrios komandos dažnai netgi prisideda prie geresnės atmosferos laive. Kai laive dirba moterys, keičiasi bendravimo kultūra, daugiau tvarkos ir drausmės“, – pastebi kapitonas.

Karjerą jūroje iškeitė į verslą

Būdamas 33-ejų A. Truš pradėjo kurti savo verslą, o dar po kelių metų visiškai grįžo dirbti į krantą.

„Norėjau sukauptą patirtį ir kontaktus panaudoti tam, kad kiti Lietuvos jūrininkai turėtų daugiau galimybių dirbti geromis sąlygomis“, – sako jis.

Klaipėdietis įkūrė tarptautinę jūrinio personalo įmonę „OJ Crew“, užsiimančią jūrininkų atranka, įgulų valdymu, logistika ir bendradarbiavimu su laivybos kompanijomis.

„Mūsų tikslas buvo ne tik įdarbinti žmones, bet ir atvesti į Lietuvą naujų laivų savininkų bei suteikti mūsų specialistams daugiau karjeros galimybių“, – teigia pašnekovas.

Rūpinasi akademijos studentais

Per daugiau nei dešimtmetį Artur sukurtas verslas išsiplėtė už Lietuvos ribų.

„Pradėjome Klaipėdoje, o šiandien turime biurus Latvijoje, Lenkijoje, Kroatijoje, Jungtinėje Karalystėje, Indonezijoje. Artimiausiu metu plėsimės ir į Bulgariją“, – vardija verslininkas.

Šiuo metu įmonių grupė samdo apie 2 tūkst. jūrininkų, o veikla ir toliau sparčiai auga. A. Truš iki šiol aktyviai bendradarbiauja ir su VILNIUS TECH Lietuvos jūreivystės akademija: suteikia studentams praktikos galimybes, dalijasi patirtimi paskaitose.

„Akademija man davė labai daug, todėl dabar noriu būti naudingas ir prisidėti prie jos veiklos, kiek galiu“, – sako A. Truš.