Gamtoje – ir mėgstamas darbas, ir laisvalaikis
Ūkį Marijampolės rajone kurianti Eglė sako – šioje vietovėje ūkininkauti nėra itin paprasta: gamta „dovanoja“ ne pačias lengviausias sąlygas. „Čia labai kalvotas reljefas, visa eilė veiklos apribojimų dėl nustatytų EB svarbos buveinių, labai margas, prastokos ūkinės vertės dirvožemis ir turbūt mažiausias kritulių kiekis visoje Lietuvoje. Nekuriame, negaminame išskirtinių ar unikalių produktų, neauginame retų augalų rūšių. Bet, nepaisant to, didžiuojuosi tuo, ką turiu. Savo ūkyje norėčiau organizuoti edukacijas, žmonėms parodyti savo galvijus, avis ar ožkas, atskleisti grožį vietovės, kurioje yra mano ūkis, leisti visiems paklausyti į Raudonąją knygą įrašytų paukščių giesmių.
Apskritai žemės ūkio sektorius labai dinamiškas sektorius. Ūkininkas, o ypač – ūkininkaujantis ekologiškai, gali turėti įtaką labai nedidelei daliai procesų ar reiškinių. Pasėjame ir laukiame dangaus bei gamtos malonės ir dosnumo. Kita vertus, dalintis su kitais – mums, ekologiškai ūkininkaujantiems, savaime suprantamas dalykas. Tai dogma, o ne išimtis. Tačiau, kad ir kaip gerai mums sektųsi, manau, visi horizontai augimui, plėtrai ir tobulėjimui – šiandien dar neišnaudoti. Planų ateičiai ūkyje yra dar daug. Motyvuoja kitų ūkių gerieji pavyzdžiai ir aukštesni veiklos rodikliai. Norisi neatsilikti, o toliau augti, tobulėti, modernėti. Visada reikia lygiuotis į geriausius“, – sako Eglė.
Paklausta, ar turi pomėgių ir ritualų, kurie padeda „persikrauti“ bei pailsėti nuo kasdienių darbų, Eglė sako laisvalaikį mėgstanti leisti gamtoje – čia ji prižiūri ir puoselėja gėlynus, augina daržoves. „Dar labai mėgstu lankytis įvairiose parodose, muziejuose, renginiuose, lauko dienose. Mėgstu pažinti žmones ir su jais pabendrauti. Patinka aplankyti naujas vietas ir tai nebūtinai turi būti egzotiškos šalys. Lietuvoje yra ką pamatyti, aplankyti, patirti, paragauti. Patinka lankytis kituose ūkiuose, dalintis patirtimi, pasisemti idėjų. O ilgais žiemos vakarais mėgstu pasižiūrėti gerą filmą“, – vardija Eglė.
Sodyba atgijo naujam gyvenimui
Pašnekovė sako mokyklos suole dar nežinojusi, kurioje srityje save įsivaizduotų ateityje, o apie žemės ūkio sektorių minčių visai neturėjo.
„Tiesa, kažkada labai norėjau būti veterinarijos gydytoja ir gydyti žvėrelius zoologijos sode. Tačiau baigusi mokyklą pasirinkau ekonomikos studijas Kaune. Įgijau bakalauro ir magistrantūros laipsnius, banke sėkmingai kilau karjeros laiptais. Gyvenime ūkis atsirado labai netikėtai. Mano tėtis labai norėjo įprasminti senelių sodybą – kad ji būtų gyva ir įveiklinta. O šiandien mano ūkiui jau 22 metai. Iš pradžių tikrai buvo sunku, žinių labai trūko, lankiausi mokymuose, seminaruose, lauko dienose. Galiausiai supratau, kad noriu gilinti žinias. Taigi, mano vykdoma ūkinė veikla padiktavo poreikį stoti į VDU Žemės ūkio akademiją. Savo sprendimu džiaugiuosi iki šiol“, – sako pašnekovė.
Ir studijose, ir gyvenime – besivadovaujant vertybių kompasu
Šiandien Eglė – diplomuota VDU Žemės ūkio akademijos magistrantūros studijų programos Agroekosistemos absolventė, mokslinį kelią netrukus tęsianti ir doktorantūroje. „Apskritai mane visada traukė gilesnis, išsamesnis kai kurių reiškinių suvokimas. Studijos pateisino mano lūkesčius, atitiko vertybes, savo sričių profesionalai suteikė daug prasmingų ir naudingų žinių. Daug diskutavome, ieškojome atsakymų į aktualius klausimus – turėjome visas sąlygas ir galimybes patys modeliuoti savo pačių tobulėjimo procesą, gauti ir keistis žiniomis bei vertinga patirtimi. Aš šias galimybes sėmiau pilnomis rankomis“, – tikina pašnekovė.
„Mano nuomone, norėdami kurti tvarią ir šviesią ateitį, dėmesį turime atkreipti į tris svarbius elementus. Pirma – tvarus dirvožemio ir kitų gamtos išteklių valdymas. Antra – aplinkos ir visų jos komponentų apsauga. Trečia – aukšta visuomenės gyvenimo kokybė ir pasirinkimo laisvė. Kai suprasime, kas tai iš tiesų yra, ir kad šie trys elementai ir tik kartu turi būti tarp prioritetų vykdant žemės ūkio veiklą, turėsime šviesią ateitį. Žemės ūkis – perspektyvi sritis. Kad ir kokia sparti bus išmaniųjų technologijų pažanga, jos žmogaus nepakeis. Mano nuomone, ateitis yra tų žmonių rankose, kurie sugebės užtikrinti tvarią žemės ūkio plėtrą. Svarbiausia – vadovautis vertybėmis“, – neabejoja Eglė.
Pašnekovės teigimu, didžiausi iššūkiai, su kuriais šiandien susiduria ekologiniai ūkiai, yra pasikartojančios sausros, sparti klimato kaita, lemianti staigius ir sunkiai prognozuojamus bei valdomus ligų ir kenkėjų protrūkius, plintančias piktžoles ir augalų elgsenos pokyčius. Taip pat – palyginti žemos pirminės ekologiškos žemės ūkio produkcijos supirkimo iš ūkininkų kainos.
„Kitas svarbus dalykas – atsparių, ekologiniams ūkiams tinkamų augalų veislių trūkumas. Mokslu grįsti sprendimai turi didelę reikšmę. Čia gelbsti teisingas sėjomainų svarbos ir kuo didesnės augalų įvairovės laike ir erdvėje supratimas, tinkamos žemės dirbimo sistemos parinkimas, priklausomai nuo dirvožemio tipo ir jo savybių. Ir, svarbiausia – ilgametė patirtis bei nuolatinis dirvožemio, aplinkos ir pasėlių bei kartu savo gyvulių stebėjimas. Natūralaus ir per daugelį metų susiformavusio supratimo bei mokslo žinių, įgytų studijų metais, derinys gali duoti labai gerus rezultatus“, – neabejoja Eglė.
