Daugiau nei dviejų dešimtmečių darbo patirtį sukaupęs advokatas pasidalino mintimis apie savo profesijos išskirtinumą, iš VDU teisės studijų atsineštą gebėjimą analizuoti ir žvelgti plačiau bei savo advokatų kontorą, įkurtą iš noro veikti savaip.

Didžiausias iššūkis – atsakomybė

Pasak K. Jonaičio, privačioje advokato praktikoje dviejų vienodų dienų praktiškai nebūna. Vieną dieną gali tekti rengti sudėtingą procesinį dokumentą baudžiamojoje byloje, o kitą – dalyvauti akcininkų ginče arba konsultuoti verslą dėl strateginių sprendimų. Daug laiko šiame darbe užima pasirengimas: teisės analizė, teismų praktikos paieška, pokalbiai su klientais, komandos aptarimai.

„Didžiausias iššūkis turbūt yra atsakomybė. Dažnai žmogus ar įmonė kreipiasi tada, kai situacija jau sudėtinga, todėl nuo tavo darbo gali priklausyti ne tik bylos baigtis, bet ir žmogaus reputacija, finansinė padėtis ar net gyvenimo kryptis“, – pabrėžia teisininkas.

Advokatų kontora „Jonaitis ir partneriai“, pašnekovo teigimu, gimė iš noro dirbti savaip: gilintis į verslo teisinį reglamentavimą, teisminius ginčus, neiti lengviausiu keliu ir klientui skirti tiek dėmesio, kiek iš tiesų reikia. Savitu kontoros išskirtinumu tapo ir tai, kad jos komandą sudaro vien VDU absolventai.

„VDU žmones sieja panašus požiūris – kritinis mąstymas, gebėjimas diskutuoti, pagarba argumentui ir kartu žmogiškas santykis. Man svarbu ne tik profesinės žinios, bet ir žmogaus vertybės, gebėjimas dirbti komandoje, atsakomybė. Smagu matyti, kad universitetinis ryšys išlieka ir po daugelio metų – jis tampa ne tik diplomu, bet ir tam tikra bendruomene“, – sako K. Jonaitis.

Studijos VDU suteikė platesnį požiūrį į teisę

Advokatas tikina, kad teisę pasirinko dėl šios srities gyvumo: ji jungia logiką, žmogaus psichologiją, valstybės veikimo principus ir gebėjimą argumentuoti. Teisininką visada domino ne tik tai, kas parašyta įstatyme, bet ir kodėl vienas ar kitas sprendimas laikomas teisingu: svarbu vengti „sauso“ ir tiesmuko teisės taikymo. Platesnį požiūrį į teisę jam įgyti padėjo studijos VDU, kuris jau tuo metu, prieš dvidešimtmetį, išsiskyrė galimybe įgyti įvairiapusišką išsilavinimą, neapsiribojant siauromis specialybės žiniomis.

„Tai nebuvo vien siauras profesinis rengimas. VDU dėstytojai skatino mąstyti, diskutuoti, kelti klausimus. Man tai buvo labai svarbu. Iki šiol manau, kad geras teisininkas negali būti tik „įstatymų technikas“. Jis turi suprasti žmones, visuomenę, istoriją, etiką, komunikaciją. Būtent tokį požiūrį ir gavau studijuodamas VDU“, – paaiškina advokatas, VDU baigęs tarptautinės teisės magistro ir teisės vientisųjų studijų programą.

Jo nuomone, VDU lankstumas, palaikomi artes liberales principai ir dėmesys visapusiškam asmeniniam tobulėjimui – viena didžiausių universiteto stiprybių. „Gyvenime labai retai pasitaiko problemų, kurios būtų „tik teisinės“. Dažniausiai jos susijusios ir su komunikacija, ir su psichologija, ir su ekonomika, ir su kultūriniais skirtumais. Todėl platesnis išsilavinimas labai padeda. Užsienio kalbos, viešasis kalbėjimas, bendravimas su skirtingais žmonėmis, dalyvavimas įvairiose veiklose – visa tai vėliau tampa labai praktiškais įgūdžiais. Man atrodo, kad universitetas turi ugdyti ne tik specialistą, bet ir žmogų. Ir būtent tai VDU visada bandė daryti“, – apibendrina K. Jonaitis.

Iš studijų laikų jis pasakoja labiausiai vertinantis įgytus įgūdžius, kurie ir šiandien yra reikalingi kasdienėje teisininko praktikoje: tai gebėjimai analizuoti, argumentuoti, kritiškai vertinti situacijas ir aiškiai dėstyti mintis. Tarp tuomet įsiminusių dėstytojų K. Jonaitis išskiria prof. dr. Juliją Kiršienę ir tuometinio VDU Teisės instituto (dabar Teisės fakulteto) direktorių dr. Tadą Klimą. „Jo ką tik priimto naujo Civilinio kodekso pristatymas, dėstymo būdas ir filosofija visus privertė tiek išsižioti, tiek juoktis, tiek susigūžti“, – prisimena K. Jonaitis.

„Studijų laikai pirmiausia asocijuojasi su labai gyvomis diskusijomis. Kartais po paskaitų ginčai tęsdavosi koridoriuose ar kavinėse ilgiau nei pati paskaita. Tuo metu atrodė, kad sprendžiame pasaulio teisines problemas. Prisimenu ir nemažai žmogiškų, smagių situacijų – egzamininį stresą, paskutinės nakties pasiruošimus“, – pasakoja pašnekovas, dar ir šiandien tebepalaikantis ryšį su daugeliu bendrakursių – kai kurie iš jų tapo kolegomis ar bičiuliais profesiniame gyvenime.

Dvyliktokams pataria nesirinkti karjeros pagal populiarumą

Laisvu laiku teisininkas pasakoja mėgstantis keliauti, leisti laiką su šeima, sportuoti. „Teisinis darbas reikalauja daug koncentracijos, todėl laisvalaikiu stengiuosi atsitraukti nuo nuolatinės įtampos. Kasmet stengiuosi ištrūkti į kalnus paslidinėti, aplankyti kuo daugiau šalių. Po darbo valandų labai svarbus sportas ir fizinis aktyvumas – tai padeda „perkrauti“ mintis po intensyvių darbo dienų. Kartais geriausios idėjos ar sprendimai ateina būtent ant bėgimo takelio arba pirtyje“, – atskleidžia jis.

Dalindamasis patarimais šiandieniniams dvyliktokams, K. Jonaitis kviečia neprarasti gebėjimo mąstyti savarankiškai, turėti savo argumentuotą nuomonę, kas itin svarbu šiais laikais. O būsimos karjeros krypties jis pataria nesirinkti vien pagal tai, kas „madinga“, populiaru ar perspektyvu.

„Svarbiausia, kad būtų įdomu tuo gyventi ilgą laiką. Smalsumas ir vidinė motyvacija dažnai nuveda daug toliau nei vien formalūs planai. Kaip sakė mano labai vertinamas kolega, šioje profesijoje (užsiimant privačia advokato praktika) svarbiausios savybės yra mylėti žmogų ir nebijoti. Taip pat palinkėčiau nebijoti klysti. Dažnai atrodo, kad būtent dabar reikia priimti vienintelį teisingą gyvenimo sprendimą, tačiau gyvenimas nėra toks tiesus. Daugelis svarbiausių dalykų ateina per patirtį, bandymus ir net nesėkmes“, – tikina teisininkas.