Vis dėlto čia dirbantys mokslininkai kasdien sprendžia realias verslo, gamybos ir technologijų problemas, kurios neretai turi labai aiškią praktinę vertę – nuo įrangos gedimų analizės iki robotizuotų sistemų kūrimo ar medžiagų savybių tyrimų.
Panevėžio kolegijos Taikomųjų tyrimų ir inovacijų centre dirbantys tyrėjai dr. Donatas Pelenis, dr. Marius Mikolajūnas ir doktorantas Vaidas Gasiūnas pabrėžia: jų veikla labai nutolusi nuo stereotipinio teorinio mokslo.
Tai – taikomasis mokslas, kuriame svarbiausia ne idėja pati savaime, o jos pritaikomumas praktikoje. Būtent čia, jų teigimu, ir atsiskleidžia didžiausia mokslo vertė.
Ši komanda sprendžia verslo problemas, kuria naujus produktus ir ieško atsakymų ten, kur jų dar nėra.
Nors apie tai kalbama mažiau nei didžiuosiuose miestuose, Panevėžyje kuriami sprendimai jau dabar prisideda prie inovacijų, kurios keičia pramonę ir kasdienį gyvenimą.
Mokslas prasideda nuo problemos
Pasak Panevėžio kolegijos mokslininkų, taikomieji tyrimai dažnai prasideda nuo konkretaus poreikio.
Dažniausiai jie atsiranda iš konkrečios problemos, kurią atneša verslas, įmonės ar praktinė situacija.
Skirtingai nuo fundamentinių tyrimų, kurie orientuoti į naujų žinių kūrimą, taikomieji tyrimai – viena mokslo rūšių, kur žinios pritaikomos gyvenimiškuose dalykuose.
„Kartais galvoju, kaip paprastai paaiškinti, kas yra taikomasis mokslas. Labai tinka lego kaladėlių pavyzdys. Kiekviena kaladėlė yra žinios ir instrumentai. O galutinis rezultatas – iš visų sudėta dėlionė. O jų gali pastatyti daugybę skirtingų“, – sako dr. D. Pelenis.
Nuo kvapų valdymo iki sudėtingų inžinerinių sistemų
Taikomieji tyrimai labai retai apsiriboja viena siaura sritimi.
Mokslininkams tenka susidurti su itin skirtingomis užduotimis, kurių pobūdis gali kardinaliai skirtis.
Vienas iš pavyzdžių – darbas su įmonės „Aukštaitijos vandenys“ nuotekų valymo ir dumblo apdorojimo sistemomis, kai buvo ieškoma būdų, kaip sumažinti panevėžiečius varginusius nemalonius kvapus, sklindančius vykstant dumblo saugojimo ir apdorojimo procesams.
Tyrėme įvairias absorbuojančias medžiagas, kurios galėtų sugerti bjaurius kvapus. Nors vien tik šis sprendimas problemos visiškai neišsprendė, jis prisidėjo prie bendro kvapų mažinimo proceso“ – pasakoja dr. M. Mikolajūnas.
Kitu atveju Panevėžio mokslininkams teko dirbti su pramoninėmis medžiagomis ir jų paviršiais, analizuoti sluoksnius, dangas, mikrostruktūrą. Tokiems tyrimams naudojama sudėtinga įranga, leidžianti pamatyti, kas plika akimi nematoma.
„Turime skenuojanti elektroninį mikroskopą, atominių jėgų mikroskopą, todėl galime atlikti medžiagų sluoksnių, dangų ir pjūvių tyrimus. Viena Panevėžio įmonė, gaminanti dažus ir glaistus, kreipėsi į mus, norėdama geriau suprasti savo naudojamų dangų savybes. Atlikome tyrimus ir pateikėme rezultatus, todėl galbūt viskas tapo aiškiau“, – pasakoja dr. M. Mikolajūnas.
Skaitykite daugiau: SEKUNDĖ
