„Tai buvo arčiausiai namų esantis variantas, o tuometinė šeimos situacija lėmė, kad tai buvo parankiausias pasirinkimas“, – prisimena jis. Tuo metu, pasirinkęs transporto priemonių remontininko mokymosi programą, nebuvo tikras, ar eina teisingu keliu, tačiau šiandien, pažvelgęs atgal, supranta – tai buvo vienas geriausių jo pasirinkimų.

Nežinomybė, susimaišiusi su smalsumu

Pirmoji diena Panevėžio mokymo centre Eduardui buvo kupina prieštaringų jausmų. Jis prisimena jaudulį, sumišimą, bet ir smalsumą. Mažai ką išmanydamas apie automobilius, jautėsi neužtikrintas, tačiau tuo pat metu buvo pasiryžęs mokytis. Viena iš pirmųjų pamokų išliko atmintyje iki šiol – kai mokytojas J. Piškinas paklausė, ar kas nors klasėje yra keitęs variklio alyvą, Eduardas buvo vienas iš tų, kurie nepakėlė rankos.

„Keli pakėlė rankas, o aš tik sėdėjau ir galvojau: „Na štai, todėl ir atėjau – noriu išmokti, pamažu įsivažiuosiu.“

Žinios, įsisavinamos per praktiką

Didžioji dalis pamokų buvo susijusios su mechanika, tad Eduardui išskirti vieną mėgstamiausią buvo nelengva. Visgi ryškiausi prisiminimai susiję su mokytojo G. Keršulio vedamomis pamokomis.

„Jose buvo geras teorijos ir praktikos balansas: vieną kartą – teorija, kitą – praktika. Tokie užsiėmimai paliko gerus prisiminimus.“

Mokytojų palaikymas ir asmeninis augimas

Eduardas pripažįsta – techniniai įgūdžiai nebuvo vienintelis svarbus dalykas, kurį jis išsinešė iš mokymosi PMC. Dėl stipraus siekio tobulėti ir įrodyti savo pastangas mokytojams, jam teko išmokti drąsiau reikšti mintis, nebijoti klysti ir atsiskleisti. Tai suformavo jo pasitikėjimą savimi, kuris šiandien lydi jį kiekviename žingsnyje.

„Kiti žmonės, mokytojai ar darbdaviai negali žinoti, kas yra tavo galvoje. Kartais reikia perlipti per save ir nebijoti atsiskleisti.“

Be didelių dramų, bet su aiškia kryptimi – per sunkumus pirmyn

Didelių nuopolių per mokymosi laikotarpį nebuvo, tačiau Eduardas sako, kad, kaip ir visur, buvo geresnių ir prastesnių dienų. Svarbiausia – nepasiduoti. Šiandien jis dirba sunkvežimių servise ir studijuoja mechanikos inžineriją. Jo darbo ritmas aiškus: trys darbo dienos, trys – laisvos. Darbo metu – važiuoklės, oro sistemos, kėbulo remonto bei techninio aptarnavimo darbai. Laisvomis dienomis vieną skiria mokslams, kitas – poilsiui.

„Šiuo metu dirbu sunkvežimių servise ir studijuoju mechanikos inžineriją – taigi mechanika manęs nepaleido… O gal tiksliau – aš jos nepaleidau.“

Žinios, kurios veda į priekį

Eduardas pabrėžia, kad nesvarbu, kur mokaisi – ar profesinėje, ar aukštojoje mokykloje, – visko neišmoksi. Tačiau žinios, kurias įgyji, yra tramplinas, padedantis greičiau prisitaikyti darbo vietoje, suprasti procesus bei kalbėtis ta pačia kalba su kolegomis ir klientais.

Svarbiausia – pažinti save

Kalbėdamas apie tai, ką patartų tiems, kurie dar tik ieško savo kelio, Eduardas nesistengia pamokslauti. Jo nuomone, kiekvienam reikia drąsos ir ryžto. Tačiau jis dalijasi savo patirtimi:

„Dažnai skirdavau laiko pabendrauti su savimi – prisiminti, ką mėgau daryti vaikystėje, kas mane žavėjo.“ Jis prisimena, kaip vaikystėje jam patikdavo ardyti daiktus, stebėti jų veikimo principus – tai buvo pirmasis ženklas, kad inžinerinis pasaulis jam artimas.

„Svarbu save pažinti, bet kartu ir racionaliai vertinti – ar tavo svajonės turi realią perspektyvą.“

Kas motyvuoja? Ne tik įkvėpimas, bet ir disciplina

Motyvacija, anot jo, yra laikina. Svarbiausia – disciplina. Tačiau svarbus ir palaikymas. Jį įkvėpdavo mokytojų paskatinimai, nuoširdūs sveikinimai po gerai atliktų užduočių bei sėkmingas dalyvavimas konkursuose. Vis dėlto esminis pokytis prasidėjo nuo vidinio darbo su savimi.

„Karjeros kelias greičiausiai niekada nesibaigs. Bet jei eisi savo keliu – tai bus ne tik lengviau, bet ir maloniau.“

Be gailesčio dėl praeities

„Nesigailiu savo pasirinkimų – laiko atgal neatsuksi, nieko nepakeisi. Gali keisti tik dabartį“, – sako Eduardas. Ir net jei galėtų atsukti laiką, vėl eitų tuo pačiu keliu, nes kiekvienas žingsnis atvedė jį ten, kur yra šiandien.

Eduardo Januškos kelias rodo, kad net ir nedrąsus startas gali išaugti į tvirtą ir kryptingą žingsnį pirmyn, jei žmogus nebijo mokytis ir pažinti save. Šiandien jis tvirtai stovi ant savo profesinių pamatų – ne tik dėl įgytų žinių, bet ir dėl požiūrio, kuris padeda lengviau susidoroti su iššūkiais. Kaip sako pats Eduardas:

„Gyvenime visada atsiras problemų – pasistenkime, kad darbas nebūtų viena iš jų.“