Ugdymo poreikiai ir iššūkiai kinta taip pat sparčiai, kaip ir mūsų kasdienybė inovacijomis paremtame pasaulyje. Bendrasis ugdymas nebetelpa klasikinių mokslų rėmuose. Kritinis mąstymas, kūrybiškumas, bendruomeniškumas, darnaus gyvenimo įgūdžių, tolerancijos ir demokratijos kultūros ugdymas, emocinio intelekto lavinimas – tai tik sąrašo pradžia. Kokia aplinka švietimo procesą galėtų praturtinti, padaryti efektyvesniu? Koks yra miesto, visuomenės, viešųjų institucijų ir verslo vaidmuo jauno žmogaus tobulėjimo kelyje?
VILNIUS TECH mokslininkai jau dešimt metų nagrinėja mokyklų galimybes prisitaikyti turimas erdves pagal besikeičiančius poreikius. Į procesą yra įtraukti ne tik skirtingų šalių mokslininkai ir architektai, bet ir studentai, mokyklų ir vietos bendruomenės. Nuo 2015 m. Architektūros fakulteto tyrėjai doc. dr. Liutauras Nekrošius, doc. dr. Edita Riaubienė ir dr. Dolf Broekhuizen (Nyderlandai) kviečia visuomenę į atvirus pokalbių ciklus, konferencijas, inicijuoja veiklas mokyklose. Tyrėjai taip pat pristatė mokyklų bendruomenėms skirtą keliaujančią parodą, rengia publikacijas, įtraukia studentus į kūrybinius ieškojimus.
Šiandien VILNIUS TECH atliekamų tyrimų rezultatai integruojami į Architektūros studijų procesą. Vienas pavyzdžių – nuo 2015 m. vykstantis mokyklų architektūrai skirtas intensyvus studijų kursas (nuo 2023-ųjų tapo tarptautiniu). Jis vykdomas su Dortmundo Taikomųjų mokslų ir menų (Dortmund University of Applied Sciences and Arts) bei Brno technikos (Brno Technical University) universitetais. 2024 m. kursas vyko Dortmunde, Vokietijoje, o šiais metais vyks Brno, Čekijoje.
Anot diskusijos „Švietimo erdvė“ iniciatoriaus doc. dr. L. Nekrošiaus, renginio tikslas – skatinti mokyklų steigėjų, bendruomenių, edukologų ir architektų bendradarbiavimą.
„Ugdymo procese svarbūs visų dalyvių lūkesčiai ir poreikiai, jų gebėjimas ne tik susikalbėti, bet ir bendradarbiauti. Mokytojai ir švietimo mokslininkai geriausiai žino tinkamiausius ugdymo metodus. Šeimos puoselėja skirtingus lūkesčius mokyklų atžvilgiu: vieni nori aukštų akademinių pasiekimų, kiti vertina vaiko emocinei savijautai ar specialiesiems poreikiams skiriamą dėmesį. Mokyklų steigėjai, savivaldybės, viešosios įstaigos ir verslo įmonės taip pat turi savitų siekių“, – sako tyrėjas.
Doc. dr. L. Nekrošius pažymi, kad kai kurios savivaldybės, siekdamos efektyviai išnaudoti turimą infrastruktūrą, bando atverti mokyklų vidaus ir išorės erdves vietos bendruomenėms, sudaryti dar palankesnes sąlygas moksleiviams pasiekti laboratorinę ar sporto įrangą po pamokų.
„Taip mokyklos tampa unikalios, net jei jos ir yra įsikūrusios kažkada pagal tipinius projektus statytuose pastatuose. Todėl labai svarbu, kad naujinant mokyklas skirtume deramą dėmesį jos fizinių erdvių pritaikymui pagal pakitusius poreikius. O šiame procese padėsiantiems architektams tarptautine patirtimi grįsta metodinė parama, tikiu, yra būtina“, – teigia doc. dr. L. Nekrošius.
Renginio metu edukologė Unė Kaunaitė taip pat pasidalins EDU Vilnius patirtimi, kaip ugdymo procesas gali peržengti mokyklos fizines sienas, o miesto bendruomenės, skirtingų sričių profesionalai ir institucijos gali tapti pilnaverčiais ugdymo proceso dalyviais. Diskusijoje patirtimi ir iššūkiais taip pat dalinsis mokyklų vadovai ir architektai. Architektė Barbara Pampe pristatys savo patirtis dirbant su iniciatyvomis, skatinančiomis mokyklų bendruomenių ir architektų bendradarbiavimą.
Diskusija „Švietimo erdvė“ vyks 2025 m. sausio 24 d. 14:00 Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, Valstybingumo centro erdvėje. Renginio metu bus eksponuojama po šalies mokyklas keliaujanti paroda „Lietuva eina į mokyklą“ (kuratoriai: Liutauras Nekrošius, Edita Riaubienė, VILNIUS TECH Architektūros fakultetas). Plačiau apie renginį – čia.
Renginio organizatoriai: VILNIUS TECH Architektūros fakultetas, Lietuvos Nacionalinė UNESCO komisija, Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka.
Renginio partneris: Goethe‘s institutas Lietuvoje.
