Būsimųjų studijų analizei vis dar skiriama nepakankamai dėmesio

Taigi, kaip minėta, būsimųjų studentų dėmesį patraukia programų pavadinimai, pavyzdžiui, kūrybinės industrijos, kultūros vadyba ar komunikacija ir informacijos valdymo technologijos. Vilioja įdomus studijų programos pavadinimas, kelios į vieną sudėtos disciplinos (pavyzdžiui, kultūra + vadyba), tačiau patirtis rodo, kad realybė nuo iliuzijų skiriasi ir kartais studijos yra visai kitokios, nei mokinys įsivaizduoja. Panašiai – ir su darbu. Jei jo neišbandome praktiškai, viską galime pernelyg idealizuoti.

 Kada verta „pasimatuoti“ specialybę? 

Atsiradus internetui, daugelio vartotojų įpročiai gerokai pakito. Pavyzdžiui, mes ne tik pasidomime, kur pageidaujamas daiktas kainuoja pigiau, bet ir kruopščiai išsistudijuojame daiktų savybes, prietaisų funkcijas, produktų sudėtį ir t. t. Tad analogiškai reikėtų elgtis ir renkantis studijas (tik skirti tam bent keliskart daugiau laiko). 

Specialybę išbandyti būtina, jei:
•    tiksliai nežinote, kokių gebėjimų, kompetencijų reikia atliekant konkrečius kasdienius tos srities specialistų darbus; 
•    nesate tikri, kokios tos srities darbuotojo atsakomybės, pareigos;
•    trūksta žinių, kokius tikslus darbdaviai kelia tos srities profesionalams, ir kt. 

Kaip „pasimatuoti“ specialybę 2024 metais? 

Praktika įmonėse, organizacijose. Praktikos pasiūlymų galima rasti internete (pavyzdžiui, darbo skelbimų ar specializuotuose portaluose. Viena tokio tipo svetainių – gerapraktika.lt), socialiniuose tinkluose ir kt. O labai patinkančiai organizacijai tiesiog galima parašyti el. laišką, nusiųsti savo gyvenimo aprašymą bei pareikšti norą atlikti praktiką. Daugelis moksleivių nusivilia sužinoję, kad įmonės, priimančios praktikantus, mieliau laukia studentų, tačiau tai anaiptol nereiškia, kad mokiniai negalės trumpam įsilieti į įmonės darbuotojų gretas. 

Savanorystė, įvairios kitos užklasinės veiklos. Puikus būdas „pasimatuoti“ profesiją – savanoriauti. Beje, taip pat galite įmonėms, organizacijoms talkinti įvairių renginių metu. 

Tiesioginis bendravimas su tą darbą dirbančiais žmonėmis darbo vietoje. Tai vadinamasis profesinis šešėliavimas: pasiteiraukite, kokių iššūkių kyla kasdieniame specialisto darbe, kokie yra neigiami tos profesijos aspektai, kaip atrodo įprasta darbo diena. Žinoma, daug geriau viską kartą pamatyti, nei 10 kartų išgirsti: stebėti, ką darbuotojas visą dieną veikia darbe, jam talkinti atliekant užduotis. Jei bendrausite su vis dar studijuojančiais ir kartu dirbančiais studentais, paklauskite jų ir apie studijų kokybę, studijuojamus dalykus, bendrą studijų atmosferą ir kt.

Išsamiau apie karjeros, arba profesinį, šešėliavimą

Organizacija „Lietuvos Junior Achievement“ kviečia „pasimatuoti“ profesiją tiesiogiai, vienai dienai pasineriant į įvairių įmonių, organizacijų veiklas. Daugiau apie programą galima sužinoti interneto svetainėje seseliavimas.lt. 

Turite būti programoje dalyvaujančios mokyklos mokinys. Registruotis reikėtų tiesiogiai „JA Šešėliavimo“ platformoje. Užsiregistravę nepamirškite patvirtinti savo el. pašto adreso. Po to administratorius patvirtins jūsų paskyrą. 

Nacionalinė šešėliavimo diena Lietuvoje – lapkričio 14-oji, tačiau tai – ne vienintelis metas, kada galite išbandyti profesiją. Atvirų pozicijų galima rasti čia . Jei šiame puslapyje pamatysite atvirų pozicijų, į jas galite aplikuoti iškart. Tiesiog reikės užpildyti nurodytus laukelius ir laukti atsakymo iš jūsų pasirinktos organizacijos. Visą tolesnę informaciją gausite el. paštu. Po kiekvieno vizito organizacijoje turėsite pasidalyti savo įspūdžiais bei patarimais. Po šešėliavimo vizito taip pat vyks užsiėmimas, kurio metu aptarsite įgytas patirtis.

Galimybė „pasimatuoti“ profesiją – ir renkantis profesinių mokyklų programų modulius, skirtus I-IV gimnazijos klasių mokiniams 

Šiemet pirmą kartą žiemos priėmimo į profesinio rengimo centrus metu gimnazistai kviečiami rinktis dominančios specialybės mokymo programų modulius. Kai kur tokia galimybė vadinama pirminiu profesiniu mokymu. Žiemos priėmimas tęsiasi iki vasario 11 d.

Bendrojo ugdymo mokyklų mokiniai, kurie mokosi 9–10 arba I–II gimnazijos klasėse ir III–IV gimnazijos klasėse, gali rinktis trumpus mokymo programų modulius, leidžiančius išbandyti įvairių specialybių praktines veiklas – inžinerijos, grožio, paslaugų ir daugelyje kitų sričių.

„Gimnazistams tai galimybė iš anksto išmėginti specialybę, kurią norėtų pasirinkti baigę gimnaziją, arba įgyti naudingų įgūdžių, praversiančių ateityje ar kasdienėje veikloje. Pavyzdžiui, išmokti programuoti mobilų robotą, montuoti variklių sistemas, atlikti makiažą, gaminti picas ir kt. Pasirinkus specialybės modulį sudaromas atskiras mokymosi tvarkaraštis, kad būtų galima derinti ugdymą gimnazijoje ir profesinio rengimo centre. Baigus gimnaziją ir stojant į tos pačios specialybės programą šis modulis įskaitomas ir mokymasis sutrumpėja“, – sako švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Agnė Kudarauskienė.

Pasak viceministrės, tokia galimybė gimnazistams siūloma jau kelerius metus ir sulaukia vis didesnio populiarumo. 2022 m. modulius rinkosi beveik 1,4 tūkst. mokinių, pernai – jau 1,6 tūkst. mokinių. Užbaigę vieną modulį, dalis mokinių noriai renkasi ir kitą.

Stojančiųjų prašymai mokytis priimami LAMA BPO informacinėje sistemoje. Prašymus teikti gali ir jau įgijusieji išsilavinimą ar profesinę kvalifikaciją, ir jos dar neturintieji.

Kvietimų mokytis stojantieji sulauks vasario 15 d., o mokymo sutartis su profesinio mokymo įstaigomis pasirašyti galės vasario 19–20 d. Mokymosi procesas prasidės vasario 21 d.

Kaip nurodoma Marijampolės profesinio rengimo centro interneto svetainėje, mokinys vietoje technologijų (ir menų) pamokų gali įstoti ir mokytis profesinėje mokykloje vedamą modulio programą. Baigęs pasirinktą modulį mokinys ne tik įgyja įgūdžių atlikti konkretų darbą, bet ir gauna įgytą kompetenciją patvirtinantį pažymėjimą. Mokinys, baigęs modulį, gali stoti į profesinę mokyklą – tuomet jam mokytis reikės trumpiau. Taip pat mokinys gali toliau tęsti mokslus universitete ar kolegijoje. 

Informacijos apie profesinių programų modulius ieškokite profesinių mokyklų interneto svetainėse. 

Straipsnio autorė - Rūta Anusevičienė