Kai kurie moksleivių tėvai į pertraukos metus žiūri kritiškai – o kas bus, jeigu sūnus ar dukra per tuos metus pernelyg „atitrūks“? Jam arba jai toks gyvenimo būdas patiks, ir po to nesinorės nei mokslų krimsti, nei rimtos profesijos įgyti? Ar nebus iššvaistyti tie metai?
Tuo tarpu pertraukos metų šalininkai sako, kad tik atsitraukus į šoną, gali pamatyti bendrą paveikslą – koks tu esi, ir kuo galbūt nori būti. Juk ne paslaptis, kad dažnai moksleiviai net išlaikę brandos egzaminus, dar gerai nežino kokį karjeros kelią jiems rinktis – paskutiniais metais mokykloje, kai visi susikoncentruoja į pagrindinį tikslą (egzaminus!), laiko pamąstymui lieka nedaug. Taigi, pertraukos metai gali būti ta galimybė – pailsėti nuo mokslų, atsitraukti nuo kasdienės veiklos ir susidėlioti gaires savo ateičiai.
Kada verta pasiimti pertraukos metus? Pataria Giedrė Valaitienė, Panevėžio J.Miltinio gimnazijos Ugdymo karjerai centro vadovė bei Lietuvos karjeros specialistų asociacijos valdybos narė:
1. Jei nežinai kur nori įstoti arba abejoji dėl savo pasirinkimo. Dažniausiai pertraukos metus ryžtasi pasiimti tie moksleiviai, kurie visiškai nežino, kur norėtų studijuoti – tam, kad neiššvaistytų nemokamų studijų krepšelio įstoję „bet kur“ arba tiesiog ten, kur stoja draugai. Per laisvus metus, kai jau nebereikia rūpintis egzaminais ir turite daugiau laiko sau – savianalizei bei jus dominančių specialybių paieškai – galite išsigryninti savo pasirinkimus ir drąsiau stoti į pasirinktą studijų kryptį.
2. Jei studijos brangios arba reikalauja didesnio pasiruošimo. Per metus gali padirbėti ir sukaupti pinigų studijoms, pasiruošti perlaikyti egzaminus (jeigu nepavyko gerai iš pirmo karto) arba paruošti darbų portfelį (pvz., meno studijoms).
3. “Force majore” atveju. Jeigu sušlubuoja sveikata ar šeimoje įvyko netektys. Metus galima išnaudoti poilsiui ir atsigavimui bei geresniam pasiruošimui studijoms.
4. Jei nori pasimatuoti svajonę. Per laisvus metus galima pabandyti padirbėti viliojančioje srityje, įsiprašyti į įmonę praktikai arba paprašyti, kad aukštoji mokykla leistų sudalyvauti keliose paskaitose (gal ir nustebsite – bet tai tikrai yra įmanoma).
5. Jei esi akademiškai sėkmingas vaikas. Gali būti, kad jei gerai mokaisi, artimieji tau užkrauna didelius lūkesčius – įstoti ten, kur reikia gerų pažymių (medicina, teisė ir t.t.). Jei esi stropus, yra rizika, kad stengsies atitikti tuos lūkesčius ir nerasi laiko įsiklausyti į „tikrą save“. Tarpiniai metai gali padėti atsiriboti nuo aplinkos spaudimo ir paklausyti savęs.
------
Plačiau apie laisvus nuo studijų metus rašome žurnale „Kuo būti 2021“ – be patarimų, kada verta pasiimti laisvus metus, žurnale taip pat rasite įžvalgų, kaip tuos laisvus metus praleisti, kad jie nebūtų „iššvaistyti“ ir sprendimai dėl ateities būtų priimti.
Be to, žurnale rasite ir dvi „tikras GAP istorijas“ – Justo ir Gabijos, kurie baigę mokyklą apsisprendė pasiimti pertraukos metus. Ir nors Justas su Gabija praleido tuos metus Lietuvoje (o tai aktualu ir šiemetiniams abiturientams, kadangi išvykti į užsienį šiais pandeminiais metais gali būti sudėtingiau), tačiau net ir dirbdami kavinėse bei nešiodami kavą klientams, jie sugebėjo išspręsti savo paieškų „rebusus“, ir dabar jau studijuoja patinkančius dalykus. Jeigu pavyko jiems, galbūt gali pavykti ir jums?
Skaitykite apie tai žurnale „Kuo būti 2021“! :)
Žurnalą "Kuo būti 2021" galite įsigyti čia:
https://www.kurstoti.lt/?eshop
(tiesiai į namus, pristatymas nemokamas)
****
Straipsnį parengė: Žydronė Lukšytė
El.paštas: zydrone.luksyte@gmail.com
