Anglų kalbos egzaminas – pirmiausias. Kaip jam pasiruošti?

Iki šiųmečių brandos egzaminų jau liko kiek mažiau nei mėnuo. Ir kai prasideda paskutinio pasiruošimo karštinė tiek geri pedagogai, tiek geri psichologai mums patartų – reikia imtis plano.

Anglų kalbos egzaminas „dega“ labiausiai

Susiplanuoti pasiruošimo darbus galima per du kriterijus (aišku, jų gali būti ir daugiau, bet kai laiko mažai, reikia atsirinkti). Visų pirma, naudinga įsivertinti kurie egzaminai svarbiausi jūsų ateičiai – pasiruošimas jiems tame plane turėtų atsirasti kuo skubiau ir kuo arčiau. O kitas būdas prioretizuoti pasiruošimo darbus (ir kadangi čia dabar kalbėsime apie anglų kalbą, tai leisime sau panaudoti ir šitą frazę) yra per posakį „first things first“ (lietuviškai šios frazės atitikmuo galėtų būti „gaisrų gesinimo technika“, bet sutikite, lietuviškai skamba ji ne taip gerai). Taigi, anglų kalbos egzaminas pirmiausias, jis ir į pasiruošimo darbų sąrašą braunasi pirmiau.

Na o jeigu egzaminas atitinka abu parametrus – ir svarbu, ir skubu – tai natūralu, kad tam galima skirti tikrai sąlyginai daug laiko (žinoma, paliekant jo ir kitiems svarbiems egzaminams ar poilsiui). Taigi. Kaip „neišbarstyti“ šio likusio nepilno mėnesio, ruošiantis anglų kalbos egzaminui? Į ką sutelkti didesnį dėmesį?

Kalbėjomės su dviem anglų kalbos mokytojomis – Augustina Kundrotaite, korepetitore, ruošiančia abiturientus anglų kalbos egzaminams „Alfa klasėje“ bei Giedre Morkūniene, Kėdainių Šviesiosios gimnazijos anglų kalbos mokytoja.

Daugiausia iššūkių – kalbėjimo ir rašymo dalyse

Augustina Kundrotaitė, ruošianti abiturientus anglų kalbos egzaminams „Alfa klasėje“ (vieni didžiausių korepetirorių Lietuvoje) mano, kad sudėtingiausios egzamino dalys abiturientams – rašymas ir kalbėjimas.

„Rašymas ir kalbėjimas yra dalys, per kurias mokinys turi įveikti užduotis „vienas pats“ – nėra teksto ar garso takelio, kurių pagalba parenkamas teisingas atsakymas. Moksleivis pateikia „savo kurtą“ tekstą, rašytine ir sakytine forma. Abi dalys testuoja mokinio gramatinius, stilistinius, tarimo (kalbos atveju) ir rašybos (rašinio atveju) įgūdžius, taip pat svarbu yra kontekstas bei struktūra. Akivaizdu, jog pateikiant savo „atsakymą“ reikia apsvarstyti ne vieną aspektą, todėl mokiniams šios dvi dalys dažniausiai kelia daugiausia iššūkių ir klausimų“, – sakė A.Kundrotaitė.

Tuo tarpu Giedrė Morkūnienė, Kėdainių Šviesiosios gimnazijos anglų kalbos mokytoja, itin pabrėžia kalbėjimo dalį. „Egzamino kalbėjimo dalis turbūt kelia daugiausia jaudulio moksleiviams, kadangi čia jie turi mažiausiai „organiškos“ patirties. Be to, jie prieš save mato „atsitiktinį“ žmogų bei vertintojus, tad šį kalbėjimo „baimės slenkstį“ perlipti yra sunkiau“, – sakė G.Morkūnienė.

Vis dėlto, ir abiems šioms sudėtingesnėms egzamino dalims abi mokytojos turi patarimų. Ir, nors, kaip sakoma, „iš pradžių buvo žodis“, nagrinėti anglų kalbos egzamino iššūkį pradėsime nuo rašymo dalies.

Rašyti pradedame nuo struktūros ir nuo... skaitymo

A.Kundrotaitė mano, kad rašinio užduotį reikėtų pradėti „gliaudyti“ nuo struktūros. „Egzamine gali reikalauti vienos iš dviejų rašinio struktūrų – Opinion Essay („atviras rašinys“) arba For/Against Essay (rašinys per „už ir prieš“ prizmę). Pirmu atveju dėmesys daugiau skiriamas objektyviam teiginių plėtojimui, antru – objektyviai įvertinti temą, įvardijant kuo daugiau argumentų už bei prieš. Suvokti kiekvienos struktūros savitumą svarbu, nes tai padeda susidoroti su stresu artėjant egzaminui, mokinys jausis tvirčiau žinodamas techninius reikalavimus atsivertęs Writing part (Rašymo dalį) egzamino metu“, – sako A.Kundrotaitė.

Pasak mokytojos, mokiniai taip pat dažnai jaudinasi dėl potencialių rašytinių klaidų. „Vienas iš būdų tai pagerinti yra matyti kuo daugiau ir kuo dažniau angliško teksto. Žinau, jog tikriausiai kitą teiginį jau nuspėjate, bet taip, skaitymas šiuo atveju yra geriausias būdas. Tačiau skaitymo nereikėtų suvokti vien tik kaip knygų skaitymo. Skaityti galime straipsnius, blog‘us, reklamas, netgi kai Google paieškoje ieškote atsakymo į kokį nors klausimą, pabandykite jo ieškoti angliškai, o atsivertę kokį nors puslapį, bandykite perskaityti informaciją ir ją suvokti be vertėjo“, – patarė A.Kundrotaitė.

G.Morkūnienė taip pat, kaip geriausią būdą pagerinti rašymą, siūlo skaitymą. „Skaitydami ypač atkreipkite dėmesį į žodyną. Pradžioje gal bus daug nežinomų žodžių ir išsireiškimų, tačiau aiškus kontekstas. Vėliau, po truputį, viskas gerės. Skaitymas itin padeda rašymui – įsimins sakinių struktūra bei praplėsite savo žodyną“, – sakė G.Morkūnienė.

Kitas būdas gerinti rašymą yra... rašyti.

„Galite rasti taip vadinimus „susirašinėjimo draugus“ (pen-friends), kuriems anglų kalba yra gimtoji, ir susirašinėti įvairiausiomis temomis. Šie susirašinėjimai dažnai įtraukia į diskusijas ir gali padėti pagerinti ne tik rašybos, bet ir argumentavimo įgūdžius, suaktyvinti kritinį mąstymą. Jei manote, jog jau neliko laiko ar nėra noro ieškoti „susirašinėjimo draugų“, galite pabandyti tai su žmonėmis savo aplinkoje – pavyzdžiui, susirašinėti angliškai su draugais, netgi komunikuodami buitinėmis temomis (Kaip sekasi? Kokie planai šiandien?). Ypač jei draugas/-ė taip pat abiturientas besiruošiantis Anglų kalbos VBE, tai bus naudinga abiems pusėms“, – sakė anglų kalbos mokytoja A.Kundrotaitė.

Argumentų „susirankiojimas“ ir užduočių išbandymas

Dar vienas aspektas, kuris neramina mokinius ruošiantis rašymo daliai, pasak A.Kundrotaitės, yra argumentų sugalvojimas. Natūralu, jog ne visomis temomis galime išreikšti nuomonę, tačiau mokytojos manymu, dažnai taip atsitinka, nes neturime idėjų arba žinių kai kuriomis temomis.

„Padėti galėtų skaitymas bei klausymas diskusijų ar prezentacijų būtent nežinomomis temomis. Vienas naudingas šaltinis, kuriame galima rasti prezentacijų įvairiausiomis diskutuotinomis temomis yra TED talks. Prezentacijas galite rinktis pagal temas/kategorijas. Prezentacijos yra pristatomos kalbėtojų iš įvairiausių socialinių grupių, nuo mokslininkų iki modelių. Žinoma, reikėtų į prezentacijas žiūrėti kritiškai, nes visgi jos yra pristatomos subjektyviai, dažnai vieno kalbėtojo, tačiau tikrai rasite idėjų, kurios suteiks žinių apie nežinomą sferą“, – siūlė „Alfa klasės“ korepetitorė A.Kundrotaitė.

Ruošiantis egzamino rašymo daliai, G.Morkūnienė dar siūlo pasikartoti užduočių tipus, peržiūrėti ankstesniais metais buvusių egzaminų užduotis ir pabandyti jas padaryti (jas rasti galima čia). Pasipraktikavus, tikrai įgysite daugiau pasitikėjimo ir žinosite ko galima laukti, mano mokytoja.

Kaip įveikti kalbėjimo iššūkį?

Kaip jau kalbėjome, anglų kalbos egzamino kalbėjimo dalis kelia daug nerimo abiturientams, kadangi praktikos šioje srityje jie turi mažiausiai.

„Šios dalies mokiniai dažnai baiminasi, nes gėdijasi savo kalbos, mano jog „nemoka“ kalbėti. Dažna šios problemos priežastis yra kalbos vartojimo stoka ne tik pamokose, bet ir apskritai, kasdienybėje“, – sakė A.Kundrotaitė.

Vienintelis būdas tai pakeisti – tai imtis praktikos, o būtent – kalbėti. Tai galima daryti tiek vienam („repetuoti“ niekam negirdint), tiek pasitelkti į pagalbą draugus ar šeimos narius, konstruojant su juos dialogus.

„Sutarkite su artima aplinka ar draugais, jog norite pagerinti kalbos vartojimo įgūdžius ir netgi paprasčiausius dalykus, vėl gi, panašiai kaip su rašymo vartojimu, bandykite aptarti angliškai. Iš pradžių kalba gali skambėti „laužytai“, tačiau greit priprasite ir net nustebsite kaip gali būti drąsu kalbėti anglų kalba“, – sakė A.Kundrotaitė.

G.Morkūnienė siūlė, kad jeigu su bendraamžiais „vaidinti“ anglakalbius pašnekovus yra nedrąsu (nesinori „atskleisti“ savo silpnybių – kad galbūt kalbate angliškai netobulai), taip pat galima paieškoti pašnekovų „iš šalies“.

„Įvairiuose socialiniuose tinkluose (pavyzdžiui, „Facebook“) yra grupių, kuriose įvairaus amžiaus žmonės mokosi kalbėti angliškai bendraudami. Galite susirasti šias grupes ir pabendrauti su „atsitiktiniais“ pašnekovais – taip priprasite prie skirtingų kalbėjimo stilių, ir galbūt bus netgi drąsiau nei kalbėti angliškai su savo klasioku“, – siūlė G.Morkūnienė.

Kalbas įrašykite

Tokių kalbėjimo „repeticijų“ metu, ar jos vyktų su nepažįstamais, ar su klasiokais, ar vienam „prieš veidrodį“, G.Morkūnienė rekomenduoja pasikartoti pagrindines frazes, kurių prireiks konstruojant monologą ir dialogą. „Tai paprastai yra mandagumo frazės, sutikimo bei prieštaravimo frazės bei jungiamieji žodelyčiai“, – sakė anglų kalbos mokytoja G.Morkūnienė.

Net jei „repetuojate“ vienas, taip pat galite pasistūmėti į priekį. „Pasinaudokite mobilaus telefono įrašymo funkcija ir įrašykite savo kalbą. Perklausydami ją, išgirsite klaidas, galėsite panagrinėti tempą, balso intonaciją ir vietas, kuriose galbūt užstringat“, – patarė G.Morkūnienė.

Siūlo klausytis ne repo, o žinių

Kalbėjimui lavinti taip pat padeda kalbos girdėjimas. Moksleiviai dažniausiai tai jau žino, ir „girdėjimą“ praktikuoja, žiūrėdami įvairiausius filmus bei klausydamiesi muzikos. Tačiau mokytoja A.Kundrotaitė siūlo filmais neapsiriboti ir ypač „nepasitikėti“ muzika.

„Kai kuriuose filmuose ar muzikos kūriniuose naudojama nemažai žargono, daroma gramatinių bei stilistinių klaidų. Pavyzdžiui, repo žanre vartojama anglų kalba dažnai yra netaisyklinga, nes tai yra dialektas būdingas tik tam tikram muzikos žanrui, kilusiam iš tam tikro regiono“, – sakė A.Kundrotaitė. Ji palygino: jei anglų kalbos VBE metu prabilsite repo kūriniuose naudojamu dialektu, tai būtų daugmaž tas pats, jei rašinį lietuvių kalbos VBE metu rašytumėte žemaitiškai.

„Todėl rekomenduočiau daugiau klausyti naujienų, žinių bei radijo anglų kalba. Kokybiškas žinių šaltinis, kur naudojama ne tik taisyklinga anglų kalba, bet ir pristatomos globalios žinios yra BBC“, – siūlė „Alfa klasės“ korepetitorė.

G.Morkūnienė sutinka su kolege, kad žiūrėti filmus bei žinias yra geras būdas tobulinti tiek kalbos „girdėjimą“, tiek patį kalbėjimą, ir kaip dar vieną gerą taisyklingos anglų kalbos „šaltinį“ siūlo įvairius dokumentinius filmus – juose vartojama kalba taip pat dažniausiai yra taisyklinga ir be nereikalingų dialektų.

Anglų kalbos mokytoja taip pat siūlo žiūrėti įvairius televizijos šou bei interviu per „Youtube“ ir vlogus – tokiu būdu ne tik girdėsite anglų kalbą ir lavinsite „ausį“ bei kalbėjimą, bet ir matysite daugiau „dialogo“.

Kaip nesuklupti ties „lengvais“ taškais

Nors rašymo bei kalbėjimo dalys kelia abiturientams daugiausiai iššūkių, reikėtų nepamiršti ir „lengvesnių“ dalių – skaitymo bei klausymo. „Šios dvi dalys kartu sudaro 50 proc. egzamino balo svorio, tad yra puiki galimybė surinkti „lengvesnius“ taškus. Skaitymo ir klausymo dalyse mokinys turi pagalbinius elementus – tekstą arba garso takelius. Šiuose elementuose egzaminą laikantysis gali rasti „raktų“ į teisingo atsakymo parinkimą“, – sufleravo A.Kundrotaitė.

Vis dėlto A.Kundrotaitė įspėja, kad šiose dalyse taip pat svarbu sutelkti dėmesį – kartais esą „lengvos“ užduotys gali lengvai ir nubraukt taškus.

„Atlikdami klausymo užduotis, atkreipkite dėmesį ne tik ar yra paminėtas vienas ar kitas žodis, kurį randate galimame atsakymo variante, bet taip pat bandykite suprasti bendrą girdimo teksto kontekstą. Dažnai atsakymas gali būti perfrazuotas kiek kitaip nei atsakymas, kurį turėtumėte parinkti, tad labai svarbu suprasti bendrą girdimo teksto prasmę“, – įspėja anglų kalbos korepetitorė.

„Taip pat ir su skaitymo užduotimis. Jei sprendžiate užduotį, kurioje reikia parinkti trūkstamą teksto ištrauką ar frazę iš daugybės variantų, atkreipkite dėmesį į sakinius prieš trūkstamą elementą ir po jo. Dažnai reikia perfrazuoti, papildyti tam tikrą idėją, o galbūt prieš seka klausimas? Tokiu atveju jums reikėtų parinkti atsakymo struktūrą atspindintį teiginį. Atliekant skaitymo suvokimo užduotis svarbu rasti argumentą sau, pagrįsti, kodėl pasirinktas atsakymas tinkamas, o kiti – ne. Tekstuose tikrai yra pagalbinės nuorodos“, – sakė A.Kundrotaitė.

Laiko jau nedaug, bet ne tai svarbiausia

Taigi, nors laiko iki egzamino liko ir nedaug, tačiau tikrai dar galima nemažai nuveikti, kad egzamine pasirodytumėte geriau.

„Tikrai neverta pasiduoti, net jei anglų kalboje turite spragų, likusių po šių mokslo metų, ir net jei laiko liko jau nedaug. Svarbiausia šiuo atveju ne kiek laiko yra likę, o kaip jį praleidžiate. Čia svarbu nepanikuoti, o susiplanuoti pasiruošimo darbus kuo tiksliau“, – mano G.Morkūnienė. Pasak jos, per likusį laiką dar tikrai galima spėti nemažai nuveikti, jei darysite tai planingai.

„Na, o dieną prieš egzaminą siūlau gerai pailsėti, pažiūrėti gerą filmą ir išsimiegoti“, – sako mokytoja.

---
Brandos egzaminų sesiją šiais metais „atidarys“ anglų klabos egzaminas, tiksliau jo „kalbėjimo dalis“, kuri bus organizuojama birželio 22-23 dieną. Antroji šio egzamino dalis – klausymas, skaitymas bei rašymas – vyks dar po savaitės, liepos 1 d. Anglų kalbos valstybinį brandos egzaminą šiemet laikys 18,65 tūkst. kandidatų.

Apie šių metų stojimus - žurnale KUR STOTI 2020:

Straipsnį parengė: Žydronė Lukšytė

El.paštas: zydrone.luksyte@gmail.com