P.L2008 01 11 • 78.61.82.23 cituoti
Taigi, bėda ta,nuo mažens kalbu, žinau kad gyevnime nieko neįsivaizduoju savęs darant išskyrus DAILĘ konkrečiau nuolatos svajoju apie rūbų dizainą, esu tikra, kad to noriu, kad tai mano gyvenime tikslas.Dailę iki šiol mokinuosi 8metai ir nežadu sustoti ;) visa kita taip pat tvarkoje, laki vaizduotė manau sugebėjimai, pasitikėjimas ir t.t bet... Žinau, kad tai labai rizikinga, suprantu, kad dailė ta sritis kurioje reikia turėti ir duag pinigų ir pažįstamų norint "prasimušti"... Tikiu, kad galima viso to pasiekti ir gabumais, gal būt kažką kažkuo nustebinti. Tačiau mane kuo toliau tuo vis dažniau perspėja žmonės, draugai, vyresni, netgi nepažįstami, kad DAILĖ - SKURDAS. Nuolatos kartoja, kad iš to nepragyvensiu ir t.t
Man tai nepatinka, aš tikiu, kad galiu kažko pasiekti, bet vis dėl to kartais sunerimstu "o jei..".
Tad nežinau... Norėčiau patarimo. Kaip elgtis, nors laiko dar likę iki stojamųjų, bet jis, jis lekia taip greit.
Kaip pasielgti.? Aš rizikuočiau, o jūs?..
Ar ši profesija ir užsienyje yra taip "neįvertinama"? Gal būt tenai raščiau "laimę"?
:)