Jame konsoliduojamas jūrinių žinių ekonomikos branduolys, padedantis plėtoti Lietuvos jūrinį sektorių.
Jūros mokslų ir technologijų centras kartu su atviros prieigos laboratorijomis įsikurs šiuo metu baigiamame projektuoti laboratorijų pastate Universiteto studentų miestelyje, tarp auditorijų pastato „Aula Magna“ ir senųjų kareivinių pastatų. Šalia taip pat įsikurs technologijų verslo inkubatorius, skirtas naujoms į technologinę plėtrą orientuotoms įmonėms kurtis. Inkubatorius išplės ir papildys Klaipėdos mokslo ir technologijų parko, kuris Jūrinio slėnio struktūroje atlieka technologijų perdavimo ir komercializavimo funkcijas, veiklą.
Jūrinio slėnio kūrimas Klaipėdoje įsibėgėja. Dažnai pagrįstai klausiama: kas tai – Jūrinis slėnis? Jūrinis slėnis yra geografinė vieta (teritorija), kurioje numatyta sukurti modernią šiuolaikinę mokslo ir studijų infrastruktūrą (laboratorijas, auditorijas ir t. t.) ir sutelkti kvalifikuotą mokslinį ir techninį personalą (mokslininkus ir tyrėjus), gebantį vykdyti tarptautinio lygio mokslinius tyrimus ir aukščiausios kokybės studijas. Slėnio teritorija ir joje sukurta infrastruktūra veikia atviros prieigos principu – ja gali naudotis ne tik universitete dirbantys, bet ir išorės vartotojai (pramonės ir verslo įmonės, mokslo institucijų tyrėjai ir pan.). Slėnis vadinamas jūriniu todėl, kad jo veikla nukreipta pirmiausia Lietuvos jūrinio sektoriaus plėtrai.
Jūrinio slėnio esamos ir dar būsimos infrastruktūros savininkas yra VšĮ Klaipėdos universitetas, o valdytojas – Universiteto struktūrinis mokslo padalinys Jūros mokslų ir technologijų centras (direktorius prof. dr. Rimantas Didžiokas).
Šiuo metu investicijoms intensyviai rengiama 14,8 ha ploto teritorija, kurioje jau nugriauti sovietinių laikų statiniai. Universiteto teritorijoje vyksta inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų statybos darbai. Šiame etape nuo gatvės į „Studlendo“ pusę klojamos požeminės komunikacijos (šilumos, vandens, elektros), tiesiami pėsčiųjų ir dviračių takai. Taip pat buvo tvarkoma senoji universiteto tvora.
Į Jūriniam slėniui skirtą teritoriją planuojama perkelti po Klaipėdos miestą išsibarsčiusius Universiteto studijų padalinius, pastatyti naujus bendrabučius, sporto ir laisvalaikio objektus. Darbai vykdomi pagal projektą „Inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų įrengimas bei Klaipėdos mokslo ir technologijų parko infrastruktūros plėtra jūriniame slėnyje“. Projekto vadovas Rolandas Jatulis detaliai nurodo darbus: „Nuo pavasario numatoma tiesti požemines šilumos ir vandens tinklų komunikacijas pačioje universiteto teritorijoje, sutvarkyti aikštę, pakloti joje naują granito trinkelių dangą, sutvarkyti visą teritoriją, pasodinti medžius ir pasėti veją, įrengti teritorijos apšvietimą. Kitų metų pradžioje planuojama pradėti projektuoti verslo technologijų inkubatorių ir tikimasi, kad jo statybos prasidės kitą vasarą.“ Visus darbus numatoma užbaigti 2014 metų birželio mėnesį.
Bendra projekto vertė, įskaitant inžinerinių tinklų ir verslo inkubatoriaus statybos darbus bei projekto administravimą, yra 17,9 mln. litų (be PVM). Projektas finansuojamas iš ES struktūrinės paramos fondo pagal VP2 Ekonomikos augimo veiksmų programą. Inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų statybos darbų rangovas – UAB „Irdaiva“.
Klaipėdos universiteto infrastruktūros ir plėtros prorektorius prof. dr. Rimantas Didžiokas atskleidžia: „Jūrinio slėnio teritorijos, apimančios beveik 34 ha plotą, užstatymas, kaip numatyta detaliajame plane, reikalauja didžiulių investicijų. Galimybių generuoti šias lėšas ieškome tiek spręsdami klausimus, kaip efektyviau panaudoti esamą turtą, tiek ieškodami kelių su ministerijomis įtraukti kai kuriuos projektus į Valstybės investicijų programą, tiek vystydami viešosios ir privačios partnerystės projektus. Tikimės, kad verslas parodys susidomėjimą ne tik mūsų vykdomais moksliniais tyrimais ir atviros prieigos paslaugomis, bet matys ir perspektyvų kartu vystyti Universitetui reikalingus investicinius projektus.“
Nors pagrindinį apie 5000 m² dydžio mokslinių laboratorijų pastatą planuojama užbaigti tik iki 2015 m., skirtinguose Klaipėdos universiteto fakultetuose jau veikia Jūrinio slėnio laboratorijos, o mokslo institutuose dirbantys jūrinių krypčių mokslininkai suburti į Jūros mokslų ir technologijų centrą, kur kuriamos 4 mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros laboratorijos, veikiančios atviros prieigos principu. Atvira prieiga reiškia, kad moderniausia mokslinių tyrimų įranga gali naudotis tiek Lietuvos ar užsienio mokslininkai ir studentai, tiek verslo subjektai, kuriems teikiamos mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros paslaugos padeda vystyti inovatyvius projektus, generuoti naujas idėjas, stiprinti konkurencingumą, o tai ypač aktualu mažoms ir vidutinėms įmonėms, neturinčioms lėšų brangiai tyrimų ir matavimų įrangai įsigyti.
Prof. dr. Rimantas Didžiokas: „Kurdami tarpdalykinį jūrinės aplinkos ir jūrinių technologijų tyrimų centrą Universitete, keliame sau uždavinius kuo aktyviau dalyvauti taikomuosiuose tyrimuose, susijusiuose su inovatyvių sprendimų paieška ir technologijų pritaikymu, sprendžiant jūros apsaugos, jūros išteklių valdymo, švarios laivybos, energijos tvarumo klausimus. Šiuo metu Jūros mokslų ir technologijų centro mokslininkai vykdo virš penkiolikos įvairių tarptautinių mokslinių tyrimų projektų, finansuojamų bendrųjų ir regioninių ES programų. Mūsų mokslininkai ir tyrėjai, jau daug metų dirbantys jūrų ekologijos, aplinkotyros, krantotvarkos, jūrinės energetikos ir jūrų transporto srityse, yra sukūrę tvirtą pamatą įsitvirtinti fundamentinių ir taikomųjų jūrinių tyrimų rinkoje, tad sieksime ir toliau šį potencialą stiprinti vystydami ne tik tarptautinius, bet ir bendrus su verslu projektus.“
Tikimasi, kad Klaipėdos universiteto jūrinio mokslo potencialo konsolidavimas Jūros mokslų ir technologijų centre leis ne tik efektyviau panaudoti slėnio mokslinių tyrimų įrangą, bet ir atvers naujas tarptautinio bendradarbiavimo galimybes.
