Tikslas – būti pirmiems

Neslopstant emigracijai aukštosioms mokykloms nebepakanka siūlyti įdomias ar perspektyvias studijas. Norėdami būti konkurencingi, Lietuvos universitetai turi tapti žinomi Europoje, pasiūlyti naujų mokymosi metodų ir pažangių technologijų.

Gera aukštoji mokykla – ne tik perspektyvios studijų programos, bet ir patogi infrastruktūra studentams gyventi, sportuoti, leisti laisvalaikį.

Ne mažesnę įtaką abiturientų pasirinkimui turi ir galimybė dalyvauti priimant svarbius akademinės bendruomenės sprendimus.

„Ar Kauno technologijos universitetas (KTU) – konkurencinga aukštoji mokykla? Ar ji gali pasiūlyti tokias studijas, kokių kitos Lietuvos aukštosios mokyklos neturi? O gal yra planų plėstis ir tarptautinėje erdvėje?“ – paklausėme KTU rektoriaus profesoriaus Petro Baršausko.

– Iš daugiau kaip šimto programų siūlome 42 unikalias: sporto inžineriją, biomedicininę elektroniką, nanotechnologijas ir medžiagų mokslą, kompiuterinę lingvistiką ir kt. Tačiau universitetas, siekiantis tapti rimtu konkurentu kitiems, privalo kurti platesnes programas. Kelias studijų kryptis apimanti programa – ateities mokslas.

Jau šiais 2012 m. stojantiesiems siūlome naujas studijų programas, kurios savo idėja ir koncepcija yra tarpkryptinės: Europos studijos, transporto elektronika, elektroninio mokymosi technologijos, miestų ir regionų vystymas, ergonomika. Studentai mielai renkasi atsinaujinančiosios energetikos, inžinerinio dizaino ir kitas tarpkryptines studijų programas.

Nesame vien technologijos mokslų studijų srities universitetas. Pavyzdžiui, abiturientai gali rinktis menų srityje muzikos technologijų programą, humanitarinių mokslų srityje – kompiuterinės lingvistikos programą. Manau, kad tokios integruotos specialybės turėtų užimti du trečdalius visų mūsų siūlomų programų.

Lietuvos universitetai sugeba konkuruoti net Europos erdvėje. Dėl KTU stiprumo ir įvaizdžio esu visiškai tikras. Turime tokių studijų krypčių, kuriomis lenkiame vakarų valstybių aukštąsias mokyklas.

– Ar dėl emigracijos nesumažės studentų Lietuvoje?

– Jeigu nesugebėsime pasiūlyti tokių studijų programų, kokias turi Europos universitetai, aišku, kad jauni žmonės išvažiuos iš Lietuvos. Kai pas mus pasisvečiuoti atvyksta kolegos iš aukštųjų Anglijos, Vokietijos mokyklų, pamatę mūsų lygį jie negali patikėti, kad mūsų abiturientai pasirenka mokslą užsienyje.

Tačiau ši problema – ne tik aukštųjų mokyklų, bet ir valstybės ekonomikos politikos problema. Vis dėlto džiugina tai, kad jaunų žmonių pilietiškumas pradėjo augti.

Štai mūsų universiteto gimnazijos auklėtiniai – pasaulinių konkursų ir olimpiadų prizininkai – sėkmingai studijuoja fizinius, biomedicinos, technologijos mokslus geriausiuose pasaulio universitetuose.

Mums garbė, kad jie buvo pakviesti ir priimti į Kembridžo, Oksfordo universitetus. Kita vertus, labai svarbu palaikyti ryšius su jais, kviesti vykdyti mokslinius tyrimus, dėstyti į KTU.

Šie gabūs jaunuoliai gali būti mūsų universiteto agentai ieškant partnerių moksliniams tyrimams, studentų mainams geriausiuose pasaulio universitetuose. Jei sudarysime sąlygas, šie jaunuoliai grįš, parveš savo idėjas, patirtį, gal kiek kitokį požiūrį ir į KTU, ir į Lietuvą.

– Dažnai būsimieji studentai viliasi, kad mokymosi priemonės universitetuose bus šiuolaikiškos. Štai ir jūs turite mobilią moksleivių laboratoriją, kurioje surinktos naujausios mokymo priemonės.

– Tai, ką studentai aukštosiose mokyklose rasdavo prieš dešimt metų, ir tai, kas siūloma jiems dabar, skiriasi kaip diena nuo nakties.

Penkių mokslo slėnių įkūrimas prie Lietuvos aukštųjų mokyklą jau šį tą pasako. Du tokie slėniai kuriami Kaune. Mūsų universitetas dalyvauja kuriant „Santakos“ slėnį, kuriame mokslo, studijų laboratorinei įrangai skirta net 90 mln. litų. „Santakos“ slėnio pastatas bus atidarytas kitų metų viduryje.

KTU jau kurį laiką veikia Maisto mokslo ir technologijų kompetencijos centras, Elektronikos fakultete turime vadinamąją valdiklių laboratoriją. Studentai dali praktikuotis su pačiomis naujausiomis technologijomis.

– Privačiuose universitetuose dėsto labiau verslo praktikai nei teoretikai, o kaip yra KTU?

– Tradicinių valstybinių universitetų dėstytojai turi keisti mokymo metodiką. Kalbu apie atvejus, kai dėstytojas neskaito paskaitos iš tribūnos, o į naujai dėstomą temą įtraukia studentus. Pavyzdžiui, konkretus atvejis – įmonės bankrotas. Apie tai pasakojama ne sausais vadovėlių faktais, bet praktiškai modeliuojant situaciją su studentais.

Ne visose studijų programose mes tai galime pasiūlyti, tačiau socialiniuose (verslo, vadybos, ekonomikos ir kt.) moksluose tokie dėstymo metodai jau taikomi.

– Ar studentai dalyvauja priimant svarbius sprendimus, ar jie turi galimybę vertinti dėstytojus, studijų kokybę?

– Universiteto senate dirba 49 žmonės, iš jų 10 studentų. Tarybos darbe dalyvauja 10 žmonių, vienas iš jų – studentų atstovas. Planuojame, kad ateityje jų bus du.

Kartą per savaitę aš savo kabinete priimu studentus ir bendrauju opiais jiems klausimais. Beje, KTU turi labai stiprią ir aktyvią studentų atstovybę.

– Kaip atrodo universiteto bendrabučiai?

– Ir vėl galiu palyginti dešimtmetį. Sąlygos anksčiau buvo daug blogesnės nei dabar. Pusė bendrabučių jau atnaujinta. Viename iš bendrabučių gyvenamieji kambariai pertvarkyti taip, kad dviem kambariams įrengta virtuvė, dušas, tualetas.

Universitetas supranta, kad studijų kokybė – dar ne viskas. Studentui reikia sukurti visą infrastruktūrą, kad jis galėtų ne tik mokytis, bet ir leisti laisvalaikį, sportuoti.

– Ką patartumėte moksleivių tėvams, kaip jie galėtų padėti atžaloms pasirinkti kur stoti?

– Pasirinkimo kriterijai turėtų būti keli: abiturientas turi atsakyti į klausimą, kokį jis save įsivaizduoja po 5-10 metų. Antra – prieš renkantis studijų kryptį ir pačią aukštąją mokyklą pasikalbėti su studentais, kurie jau mokosi tame universitete.

Trečia – baigus bakalauro studijas, reikėtų tęsti mokslus. Ir geriausia – ne tame pačiame universitete. Mokytis toliau galima ir užsienyje.