Siauras apskaitos suvokimas kaip funkcijos, nekuriančios įmonėms pridėtinės vertės ir skirtos tik teisingam mokesčių sumokėjimui jau seniai prarado prasmę. Šiandien apskaita suvokiama daug platesniame  kontekste.

Besikeičianti apskaitos samprata

Pasak KTU Ekonomikos ir vadybos fakulteto Apskaitos katedros vedėjos profesorės Loretos Valančienės, apskaitos tikslas yra užtikrinti gilų apskaitos žinių, sistemų ir metodų supratimą bei gebėjimą juos taikyti, siekiant patenkinti įvairių interesų grupių poreikius šiandieninėse kompleksinėse rinkose.

Apskaitos metodų pasirinkimas turi didelę reikšmę ne tik vadovų komandos sprendimų priėmimui, bet ir investuotojų, kreditorių, priežiūros institucijų, vartotojų, darbuotojų, visuomenės elgsenai.

„Rinkdamasi apskaitos specialistą visada pirmenybę teikiu baigusiam specializuotas universitetines studijas studentui, gebančiam į apskaitą žiūrėti ne kaip į siauros funkcijos atlikimą, bet suprantančiam apskaitos svarbą sprendimų priėmimui,“ - teigia „Danfoss“ kompanijos Finansų ir kontrolės koordinatorė Dovilė Raustytė.

Apskaitos specialistas turi ne tik gebėti apskaityti duomenis, sudaryti finansines ataskaitas, bet ir atlikti įmonės finansinės, valdymo, mokesčių, socialinės apskaitos analizes, demonstruoti platų organizacinės ir verslo aplinkos perspektyvų išmanymą.

Apskaitos ir audito studijų patrauklumas

„Lietuvos studentams nuo 2011 metų siūloma nauja pirmos pakopos „Apskaitos“ programa bei antros pakopos „Apskaitos ir audito“ programa yra konkurencingos ir iš esmės atitinka tiek Harvardo, tiek Londono verslo mokyklų „Apskaitos“ programų studijų tikslus bei kryptis,“ - tvirtina Apskaitos katedros vedėja L. Valančienė.

Apskaitos katedros kaip ir daugelio Vakarų Europos bei Šiaurės Amerikos universitetų studijų ir tyrimų kryptys apima nacionalinę bei tarptautinę finansinę apskaitą, konsoliduotą apskaitą, veiklos analizę, viešojo sektoriaus, socialinę, valdymo apskaitą, kaštų valdymą, auditą, veiklos vertinimą, intelektinio kapitalo vertinimą bei verte pagrįstą valdymą.

Lietuvoje siūlomų socialinių mokslų programų konkurencingumu neleidžia abejoti ir didėjantis studentų skaičius. Pavyzdžiui, 2011 metais į KTU Ekonomikos ir vadybos fakulteto bakalauro studijas įstojo 13% daugiau studentų nei 2010 metais, į magistratūros 40%. Apskaitos programą pasirinko 23% daugiau bakalaurų nei pernai apskaitos specializaciją. Tuo pačiu magistrantų, pasirinkusių „Apskaitos ir audito“ programą, buvo 53%  daugiau.

L. Valančienės pastebėjo, kad pirmo kurso magistrantų apklausos duomenys parodė, jog studentus rinktis „Apskaitos ir audito“ programą motyvavo siekimas pagilinti tiek teorines, tiek praktines apskaitos žinias, siekis dirbti pagal įsigytą specialybę, didesnės įsidarbinimo perspektyvos.

Pasak „Danfoss“ kompanijos Finansų ir kontrolės koordinatorės D. Raustytės, pagal darbo pobūdį tenka kartu dirbti ne tik su Europos, bet ir Amerikos ar Azijos šalių apskaitininkais. „Galiu teigti, kad Lietuvoje studijas baigę apskaitininkai savo gebėjimais nesiskiria išsivysčiusių šalių atžvilgiu. Be to, jie pasižymi iniciatyvumu bei giliu analitiniu mąstymu, be kurio šiandien būtų sunku išsiversti versle“.

Studijų tarptautiškumas

Lietuvos universitetai intensyviai plėtoja dėstytojų ir studentų mainus su daugelio šalių  aukštosiomis mokyklomis. Ypač tai pažymėtina apie LLL/Erasmus mainų programą. Kaip vienas iš veiksnių, įrodančių šiuolaikines, efektyvias, tarptautinį lygį atitinkančias studijas, yra tai, kad kasmet vis daugiau užsienio studentų pareiškia norą ir atvyksta į Lietuvą dalinėms ar pilnosioms studijoms.

Pavyzdžiui, KTU Ekonomikos ir vadybos studijų programas dažniausiai renkasi studentai ne tik iš įvairių Vakarų Europos šalių, bet ir iš Bangladešo, Šri Lankos, Turkijos, P. Korėjos ir kitų šalių universitetų. Studentai dalinėms studijoms ar praktikai atlikti dažniausiai taip pat vyksta į Vakarų Europos universitetus, tačiau kiti renkasi ir tolimesnių šalių aukštojo mokslo institucijas bei įmones, taip sukuriant tarptautinę bendravimo aplinką.

Tarptautiniai mainai, didėjantis besirenkančių bakalauro studijas studentų skaičius, o ypač magistrantūros, leidžia teigti, kad poreikis studijuoti Apskaitą universitete auga. Kintant verslo aplinkai bei suinteresuotųjų grupių požiūriui į apskaitą, auga specialistų, baigusių apskaitos studijas universitete ir turinčių holistinį požiūrį į organizacijose vykstančius procesus, poreikis. Tuo pačiu Lietuvoje siūlomos apskaitos ir audito programos yra lygiavertės  ir konkurencingos garsiausių pasaulio universitetų siūlomoms apskaitos studijų programoms.