Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) bendruomenė analizuoja Lietuvos švietimo raidą ir perspektyvas. Artėjant Lietuvos Respublikos Seimo rinkimams buvo nuspręsta rugsėjo 29 d. surengti pagrindinių rinkimuose dalyvaujančių politinių partijų ir universiteto bendruomenės viešą diskusiją „Švietimas Lietuvoje: kas turėtų keistis?“.
Diskusijoje buvo kalbama apie pedagogų prestižą ir rengimą Lietuvoje, švietimo finansavimą, lygias galimybes ir aktyvią įtrauktį, švietimo strategijos tvarumo problemas ir inovacijas, buvo aptarti ir kiti studentams aktualūs klausimai. LEU mokslininkai pristatė politinių partijų rinkimų programų analizę ir iškėlė probleminius klausimus diskusijos temomis.
LEU rektorius akademikas Algirdas Gaižutis sveikino susirinkusiuosius ir džiaugėsi, kad ši diskusija vyksta po mūsų universiteto stogu, o mus domina vienas politinių partijų veiklos pjūvis, susijęs su švietimu, universitetiniu gyvenimu ir jaunų žmonių likimu.
Prof. dr. Giedrė Kvieskienė pristatė temą „Švietimo finansavimo per krepšelius paradoksai“, apžvelgė Lietuvos situaciją lėšų skyrimo švietimui klausimu Europos kontekste ir paprašė politikų įvardyti po tris pagrindinius žingsnius, kurie turėtų būti padaryti naudojant tuos pačius finansinius išteklius, kad padidėtų mokytojų motyvacija, o vaikų savijauta ugdymo institucijose būtų geresnė.
Doc. dr. Emilija Sakadolskienė paruošė pedagogų prestižo ir rengimo Lietuvoje analizę, pristatė Europoje vyraujančias pedagogų rengimo tendencijas, trumpai pristatė LEU ir Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkų parengtą pedagogų rengimo koncepciją ir apžvelgė politinių partijų planus dėl mokytojų rengimo. Klausta: „Ką reikėtų daryti kitaip nei dabar, ugdant mokytojus, siekiant užtikrinti, kad Lietuvoje dirbtų tik išprusę, profesionalūs, pedagogo tapatybę įgiję mokytojai?“
Doc. dr. Alvyra Galkienė pasisakė apie lygias galimybes ir aktyvią įtrauktį, apžvelgė politinių partijų programose išdėstytus planus šiuo klausimu ir atstovų paprašė įvardyti bent kelis gero, kokybiško ugdymo kiekvienam mokiniui požymius poreikių ir įvairovės kontekste, pažymėti vieną kitą riboženklį, kaip iš tikrųjų galima to pasiekti mokykloje.
LEU Strateginės plėtros skyriaus vedėjas Artūras Makarevičius kalbėjo ape švietimo strategijų tvarumą ir uždavė klausimą susirinkusiems politikams, ar jie, savo strategijose nenumatę aiškių keleto prioritetų švietimo srityje, gali įvardyti bent vieną prioritetą, kurį pasirinktų kaip savo švietimo politikos centrą, prisiimti prieš visus įsipareigojimą, kad taip ir padarytų, ir paaiškinti, kaip tai bus įgyvendinta ir kokie bus pasiekti rezultatai?
LEU studentų atstovybės prezidentė Karolina Bakanauskaitė rėmėsi statistika, kad didelė dalis studentų studijuodami dirba, nors norėtų daugiau laiko skirti mokslams. Ji teiravosi politikų, kaip sugrąžinti studentus į auditorijas? Žiūrovas iš salės uždavė pozityvų klausimą: prašė politikų įvardyti, kas Lietuvos švietime yra geriausia.
Diskusijoje dalyvavo: Lietuvos socialdemokratų partijos atstovas Rimantas Vaitkus (Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas), Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Gintaras Binkauskas (Vilniaus universiteto Finansų ir ekonomikos direkcijos direktorius), Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio atstovas Vytautas Mitalas (Vilniaus miesto Kultūros, švietimo ir sporto komiteto pirmininkas), Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos atstovas Valentinas Stundys (Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narys), politinės partijos „Lietuvos sąrašas“ atstovas Darius Kuolys (partijos pirmininkas), Darbo partijos atstovas Vydas Gedvilas (Seimo vicepirmininkas), politinės partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovė Natalja Istomina (Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo viceministrė).
Diskusijos vaizdo įrašą galite pamatyti čia.
