Su Lorena Shamatava iš Gruzijos dauguma Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) bendruomenės narių susipažino tuomet, kai ji atvyko į čia vykusius lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursus kartu su 60 kitų jaunų žmonių iš įvairių šalių. Daugumą nustebino ir sužavėjo merginos puikūs lietuvių kalbos įgūdžiai. Lorena, kaip ir kiti Gruzijos technikos universiteto Lietuvių kalbos ir kultūros centro studentai, vadovaujami LEU prof. Vido Kavaliausko, mokosi lietuvių kalbos ir geriau susipažįsta su mūsų šalimi. Nors pati sako dar nekalbanti visiškai laisvai lietuviškai, bet tikrai nuoširdžiai to siekia. „Mano tikslas – kalbėti visiškai laisvai lietuviškai ir pasirinkti magistrantūros studijas lietuvių kalba mano mylimoje gintaro šalyje“, – sako studentė iš Gruzijos.
Atėjo tik „pasižvalgyti“
Lorena pradėjo mokytis lietuvių kalbos prieš pusantrų metų. „Lig tol aš apie Lietuvą žinojau gana nedaug, o tos žinios buvo paviršutiniškos: lietuviai beprotiškai myli krepšinį, Lietuvoje labai daug ežerų ir upių, miškų, Lietuva – labai draugiška Gruzijai valstybė, joje yra labai daug gintaro. Aš tuomet net neįsivaizdavau, kokia savita ir įdomi yra šios šalies istorija ir kultūra“, – pasakoja mergina.
„Aš nesu filologė“, – prisipažįsta Gruzijos technikos universitete teisę studijuojanti antrakursė. – Bet labai domiuosi kalbomis. Laisvai kalbu gruziniškai, megreliškai, angliškai, rusiškai, daugiau ar mažiau suprantu vokiškai ir turkiškai. Apie Lietuvių kalbos ir kultūros centrą, esantį Gruzijos technikos universitete, aš išgirdau iš savo draugės. Iškart susidomėjau ir atėjau „pasižvalgyti“. Nustebino aplinka – aš pakliuvau į mažą Lietuvos salą: ant sienų gražiausi didelio formato įrėminti Lietuvos vaizdai, daug albumų, knygų apie Lietuvą, tautinės atributikos. Centro vadovas ir Lietuvos edukologijos universiteto profesorius Vidas Kavaliauskas labai šiltai mane priėmė, papasakojo apie įvairias programas, mokymosi galimybes Lietuvoje. Sužinojau, kad Lietuvių kalbos ir kultūros centrą remia Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, todėl mokslas centre studentams gruzinams yra nemokamas“, – prisimena mergina.
Išmokti Lietuvos himną
Lorena prisipažįsta, kad pradėjus mokytis lietuvių kalbos iš pradžių buvo sunkoka, ypač dėl kai kurių balsių tarimo ir kirčiavimo. „Tačiau mokytis buvo įdomu. Motyvaciją mokytis skatino itin demokratiška ir draugiška aplinka, dėstytojo taikomi įvairūs darbo metodai ir būdai. Anksčiau lankydama užsienio kalbų kursus aš nebuvau to patyrusi. Mokiausi ne tik paskaitų metu, bet ir namuose, ateidavau į papildomas konsultacijas, kurių metu išsiaiškindavau keblesnius dalykus. Imponavo tai, kad mus kalbos moko labai kompetentingas profesorius. Ir dar lietuvis. Netikėta buvo ir tai, kad centre mes, studentai, ne tik mokomės lietuvių kalbos, bet ir esame įtraukiami į įvairius lietuviškus vakarus, renginius, susitikimus su įdomiais žmonėmis. Šalityros elementai, susipynę su kalbos mokymusi, yra labai svarbūs. Jie skatina domėtis šalimi, kurios kalbos mokomasi. Man, kaip žmogui, mėgstančiam groti gitara ir dainuoti, ypač patiko, kad kiekvienas naujas studentas, atėjęs į centrą, turi išmokti giedoti Lietuvos himną, mokytis lietuviškų dainų, eilėraščių. Nepastebimai aš įsitraukiau į centro organizuojamus renginius, pradėjau dainuoti lietuviškas dainas, deklamuoti lietuvių poeziją. Malonu buvo tai, kad susiformavo nuostabus, draugiškas ir nemažas mūsų „lietuviškas“ studentiškas kolektyvas. Mes – studentai ir dėstytojas – tapome viena šeima. Dalyvavome nuostabiuose renginiuose: Lietuvos valstybinių datų minėjimuose, susitikimuose su dainininkais, dailininkais, poetais, dėstytojais, netgi politikais iš Lietuvos, „Poezijos pavasario“ šventėje, kur visi deklamavome Kristijono Donelaičio poemos „Metai“ ištraukas, dainavome lietuviškas ir gruziniškas dainas, bendravome su lietuvių poetais. Mes šventėme šv. Kalėdas pagal lietuviškus papročius (ypač nuostabą kėlė šienu padengtas stalas ir bažnytiniai kalėdaičiai), giedojome, išskleidę trispalvę, Lietuvos himną Tbilisio senamiestyje, dalyvavome viktorinose, netgi patys vedėme lietuvių kalbos pamokas Gruzijos moksleiviams Europos kalbų dienos metu Tbilisyje“, – patirtimi dalijasi Lorena.
Neįprastos pamokos
Ypač didelį įspūdį merginai paliko edukacinės programos, vykusios praeitą vasarą. „Iš pradžių mes, penkiolika studentų su dėstytoju, dalyvavome bendroje centro ir muziejaus edukacinėje programoje Kobuletyje (Gruzijos kurortas ant Juodosios jūros kranto). Čia mums profesorius Vidas organizavo netradicinių pamokų ciklą netikėčiausiose vietose: maudymasis jūroje lietuviškai bendraujant, pamokos Botanikos sode arba gaminant maistą ir serviruojant stalą. Pamokos buvo nufilmuotos, paskui mes jas analizavome. Na, ir nuostabi edukacinė programa, vykusi pagal Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos projektą Lietuvoje“, – pasakoja Lorena.
Projekto metu studentai svečiavosi Lietuvoje, kur bendravo su Lietuvos edukologijos universiteto Lituanistikos fakulteto dėstytojais ir studentais, dalyvavo Vilniaus etninės kultūros centro ir tarptautinio festivalio „Skamba skamba kankliai“ renginiuose. „Pamatėme nuostabius Lietuvos miestus: Vilnių, Trakus, Druskininkus, Veisiejus. Taip pat lankėmės Europos centre, dalyvavome Gruzijos nepriklausomybės dienos šventės renginiuose Trakuose. Ten mes kartu su profesionaliais dainininkais iš Gruzijos ir Lietuvos parodėme savo lietuvišką programą. Mus oficialiai priėmė ir ypač šiltai bendravo Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė, Seimo tarpparlamentinių ryšių su Gruzija grupės nariai, švietimo ir mokslo viceministrė Svetlana Kauzonienė. Ypač didelį įspūdį mums paliko lankymasis Anykščiuose: kultūrinė programa A. Vienuolio muziejuje, apsilankymas A. Vienuolio vardo mokykloje, susitikimai su miesto meru Sigučiu Obelevičiumi, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatare Irena Andrukaitiene ir režisieriumi Eriku Druskinu. Labai įdomios edukacinės veiklos kituose muziejuose, patys kepėme lietuvišką duoną ir ją ragavome“, – prisiminimais dalijasi mergina.
Rengia lietuvišką spektaklį
Po mėnesio L. Shamatava antrą kartą vėl apsilankė Lietuvoje – šįkart visą rugpjūtį praleido Lietuvos edukologijos universiteto organizuotuose intensyviuose lietuvių kalbos vasaros kursuose. Jie merginai paliko neišdildomą įspūdį, nes buvo puikiai suorganizuotas mokymosi procesas ir kultūrinės programos. Jai ypač patiko išvykos į Lietuvos regionus, prie Baltijos jūros. „Mes daug bendravome lietuviškai gatvėse, parduotuvėse, kavinėse. Susiradome labai daug draugų – lietuvių ir užsieniečių. LEU vasaros kursai davė dar didesnį stimulą grįžus į Gruziją toliau mokytis lietuvių kalbos“, – džiūgauja Lorena.
Ji pasakoja, kad 2015 m. Lietuvių kalbos ir kultūros centre Gruzijoje pradėjo rengti lietuvišką spektaklį su gruziniškais elementais. „Gavome kvietimą atvykti į tarptautinį neprofesionalių teatrų festivalį, vyksiantį gegužės mėnesį Anykščiuose. Spektaklyje aš atlieku pagrindinį vaidmenį. Šiuo metu intensyviai repetuojame. Laiškais, per Skype ar per Facebook lietuviškai kalbuosi ir susirašinėju su keliais LEU studentais lituanistais. Kiekvienas kontaktas, bendravimas lietuviškai su lietuviais man labai svarbus, nes tai puiki kalbinė praktika. Pastebėjau, kad aš beveik viską suprantu lietuviškai, pradedu pamažu vertėjauti centro renginių metu – verčiu iš lietuvių į gruzinų kalbą. Ir labai laukiu rugpjūčio mėnesio, nes noriu vėl atvykti į LEU organizuojamus vasaros kalbos kursus“, – patirtimi dalijasi Lorena.
