Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultete (KTU SHMMF) vasarį surengta paskaita prasidėjo pasakojimu apie viešosios erdvės priklausomybę nuo humanitarinių mokslų, kadangi politika būtų negalima be kalbėjimo.
Profesorius šią mintį iliustravo renesanso laikų pavyzdžiais, kuomet didieji politikai turėdavo išsilavinusius patarėjus – diplomatijos, filosofijos, istorijos, humanistikos ekspertus, be kurių jie nebūtų pasiekę savo tikslų įtikinėjant visuomenę. Taip pat, anot L. Donskio, patys humanitarai dar nuo antikos laikų ėjo į politiką su intencijom daryti įtaką valdžioje esantiems tironams, „graikų filosofai jau turėjo ambiciją paveikti politiką labai rimtai“.
Žvelgdamas į praeitį, svečias priminė, kad šios sferos nuo senų laikų yra artimai susijusios. Atsiradęs fenomenas, kai į viešąją erdvę žmonės galėjo patekti neturint stiprios turtinės padėties, o tik gerą humanitarinį išsilavinimą, buvo pradžia moderniosios politikos.
Kalbos metu taip pat buvo primintas faktas, kad technologijos bei komunikacija ir humanistika ne vieną amžių buvo tarpusavyje bendradarbiaujančios sferos. Svečias pabrėžė, kad technologijų raida suteikė naujas galimybes žmonės įgauti išsilavinimą, ypač knygų leidyba buvo svarbi minties laisvei: „Knygų spausdinimas – technologinė revoliucija humanistikoje”.
Vis dėlto, šioje mokslų draugystėje atsirado disonansų, kuomet technologijos užuot naudojamos kūrybinių procesų metu, tampa pagrindiniu politikos turiniu, pastarajai nespėjant sparčiai progresuoti. „Mano manymu, politika šiandien tapo technologijų tarnaite“, – sakė L. Donskis.
Filosofas įžvelgia dar gilesnę problemą šiame konflikte: „Technologija nekovoja politinių, pilietinių karų. Viską lems, ar mes sutaikysime savo vertybių sistemoje politiką su žmogaus laisve, su žmogaus orumu XXI-ame amžiuje.“
Jo manymu, pati technologija yra neutrali, tačiau ją naudodami viešoje erdvėje netikslingai, naikiname privatumą kaip vertybę, ir tikrasis nesutarimas yra tarp viešosios ir privačios erdvės, o ne tarp mokslų, nes jie visada papildė vieni kitus.
Baigdamas savo pamąstymus, L. Donskis atsakė į klausimą iš auditorijos: „Kokios ateities prognozės humanistikai Lietuvoje?“. Filosofas manymu, humanitarai visada buvo mažuma, bet sugebėjo išsilaikyti, tad reikėtų skirti dėmesį naujos kartos ugdymui, kuri žvelgtų į pasaulietišką Europinį gyvenimą ir nesidairytų atgal į praeitį, galvotų apie Lietuvos vietą pasaulyje ir jos interesus, o tam svarbu turėti stiprią humanistų benduomenę.
„KTU – lietuviškasis MIT (Masačiusetso technologijos institutas (MIT) yra geriausias pasaulio universitetas, – red. past.)“, – tokiais žodžiais svečias apibūdino KTU, atkreipdamas demėsį, kad specializuodamasis technologijose, universitetas skiria nemažai dėmesio ir humanitariniams mokslams. Jo teigimu, KTU – vienintelis Lietuvos universitetas, kuris gali leisti sau prabangą išplėtoti ir humanistikos programas.
Profesoriaus L. Donskio paskaita dalyviams suteikė nemažai peno apmąstymams apie dabartinę humanitarų padėtį nacionaliniu mąstu, priminė apie mokslų santarvę žmonijos istorijoje ir parodė, kad tikrosios problemos kyla ne tarp technologijų, politikos ir humanistikos , o mūsų pačių vertybių sistemoje, todėl labai svarbu yra stipri akademinė bendruomenė, sugebanti žvelgti į bendrą valstybės ateitį ir jos poreikius.
