Karjeros konsultantė Daiva Šilienė pastebi, kad jaunuoliai, net jei jų situacijos skirtingos, dažnai yra kamuojami panašių abejonių.
Taigi, dalijamės dažniausiai abiturientų užduodamais klausimais ir naudingomis įžvalgomis.
1. Kaip pasirinkti savo karjeros kelią?
Tai vienas dažniausių klausimų, į kurį nėra vieno universalaus bei visiems tinkamo atsakymo. Karjeros konsultantė D. Šilienė teigia, kad kartais kelias tarsi „pasirenka žmogų pats“, tačiau jei taip neįvyksta, padeda keturi nuoseklūs žingsniai: pažinti save, susirinkti informaciją, planuoti ir įgyvendinti.
Pirmiausia svarbu suprasti, kas esi – kokie tavo gebėjimai, interesai, stiprybės ir kuo esi išskirtinis. Tai tarsi pamatas, ant kurio statoma visa karjera.
„Savęs pažinimas – tai kaip namo pamatas: jei jis bus tvirtas, tai ir jūsų karjera stovės tvirtai“, – teigia D. Šilienė.
Tuomet kitas laukiantis žingsnis – informacijos paieška, kurį žengiant svarbu atsirinkti tai, kas aktualu būtent tau, o ne draugams ar tėvams.
Po to natūraliai ateina planavimas, o galiausiai – veikimas. Svarbu turėti ne tik planą A, bet ir B bei C, nes situacija gali keistis, ir tai yra visiškai normalu.
(nuotrauka:https://www.kurstoti.lt/ap/x/17127.jpg)
D. Šilienė
2. Ką daryti, jei atrodo, kad man tinka daugybė profesijų?
Kai pasirinkimų daug, apsispręsti tampa dar sunkiau. Tokiu atveju verta sau užduoti klausimą, ką norėtum veikti, jei neegzistuotų pinigai ir už darbą tau niekas nemokėtų? Kartais atsakymas nustebina ir padeda pamatyti tikrąsias vidines nuostatas.
Taip pat labai veiksminga praktika – savanorystė ar skirtingų veiklų išbandymas. Tik reali patirtis leidžia suprasti, kas iš tiesų artima ir patinka, o kas ne. Po kiekvienos tokios patirties svarbu reflektuoti, kas patiko, kas nepatiko ir kodėl.
3. Kaip pasirinkti, kur mokytis ar studijuoti?
Šis pasirinkimas priklauso nuo asmeninių tikslų. Vieniems labiau tinka profesinė mokykla, kitiems kolegija ar universitetas. Svarbiausia ne pati institucija, o tai, ar ji padeda judėti link tavo tikslų ir suteikia reikalingų įgūdžių.
4. Kaip suprasti, kas man iš tikrųjų patinka?
Dažnai tai paaiškėja ne galvojant, o bandant. Įvairios veiklos, praktikos, projektai ar savanorystė padeda pamatyti, kas labiausiai domina ir motyvuoja.
Vėlgi po kiekvienos patirties svarbu sau įvardyti, kas buvo įdomu, o kas – ne, ar norėtumėte visą laiką dirbti tokį darbą.
5. Ar rinktis tai, kas patinka, ar tai, kas pelninga?
Tai viena dažniausių dilemų. Ilgainiui svarbiausias tampa balansas – kai darbas suteikia ir finansinį stabilumą, ir vidinį pasitenkinimą. Vien tik vieno iš šių dalykų dažnai ilgainiui nebepakanka.
D. Šilienė mėgsta užduoti klausimą: o kas šiandien yra perspektyvu? „Kas gali jį atsakyti? Iš principo mes kalbame apie karjeros pasirinkimus, taigi pats svarbiausias dalykas – kad žmogus galėtų save realizuoti, kad jis jaustų pasitenkinimą savo veikla, matytų rezultatus. Perspektyvu, kai į darbą eini dainuodamas, šypsodamasis, darai tai, kas tave „veža“, kas yra įdomu.“
6. Ką daryti, jei bijau suklysti?
Klaidos renkantis karjeros kelią tikrai nėra galutinis nuosprendis. Dažnai tai tik viena iš patirčių, kuri padeda geriau suprasti save. Svarbu suvokti, kad pasirinkimai gali keistis, o dabartinis sprendimas nėra visam gyvenimui.
Žurnalo „Kuo būti“ herojų istorijos atskleidžia, kad klaidos kartais yra ne neigiamas, o teigiamas aspektas ir tik padeda jauniems žmonėms augti.
7. Kaip pasirinkti specialybę, jei nesu tikras dėl ateities?
Ne visada įmanoma viską žinoti iš anksto, mes nė vienas nesame tikras dėl ateities. Kartais geriausias sprendimas yra tas, kuris tiesiog leidžia tiesiog pradėti judėti ir mokytis. Aiškumas dažnai atsiranda proceso metu, o ne prieš jį.
Verta prisiminti, kad įgyta profesija nėra visam gyvenimui: ją bet kada panorėję galėsite keisti, nes galimybių tam – gausu kaip niekad.
8. Ar verta imti pertraukos metus?
Visiškai sveikintina po mokslų rinktis pertrauką – vadinamuosius „Gap year“: šis sprendimas – daug geresnis, nei stoti bet kur.
Pertraukos metai gali būti labai naudingi, jei jie išnaudojami tikslingai – savanorystei, darbui, kelionėms ar gilesniam savęs pažinimui. Svarbiausia, kad tai nebūtų tiesiog laiko prastūmimas be jokios krypties ir veiklos.
9. Kaip apie savo pasirinkimą kalbėtis su tėvais?
Tėvų nuomonė svarbi, tačiau galutinį sprendimą vis tiek turi priimti pats jaunas žmogus. Labai veiksmingas atviras pokalbis apie tai, kodėl pasirinkta viena ar kita kryptis, kokie yra tikslai ir kokios alternatyvos svarstomos.
Taip pat skaitykite:
Tėvų nuomonė renkantis studijas: paisyti ar ignoruoti? Pataria specialistė
10. Ką daryti, jei niekas neįdomu?
Tokios būsenos dažniausiai nėra galutinės. Jos dažnai reiškia ne interesų nebuvimą, o tiesiog tai, kad dar neatradote, kas nuoširdžiai domintų ir pavergtų.
Vėlgi jei atrodo, kad jokia sritis neįdomi, padeda naujų veiklų išbandymas, savanorystė, trumpi kursai ar pokalbiai su skirtingų profesijų žmonėmis.
Taigi, svarbiausia yra atrasti veiklą, kuri „veža“ – skatina mokytis ir tobulėti, pakursto smalsumą ir aistrą.
Karjeros pasirinkimas nėra vienkartinis sprendimas. Tai procesas, kuriame natūralu abejoti, bandyti ir keistis. Svarbiausia – ne rasti tobulą atsakymą iš karto, o mažais žingsniais judėti pirmyn.
