Rokas Burnys agroverslo technologijas baigė 2020 m.
Rokas gimęs nedideliame miestelyje Baisogaloje, būdamas mažas persikė gyventi į Vilnių, bet niekada neapleisdavo gimtinės, kur leisdavo vasaras pas ten gyvenančius senelius. Rokas pasakoja, kad nuo pat vaikystės visada norėjos kuo daugiau laiko praleisti arčiau žemės ūkio. „Mažą berniuką labai domino dideli traktoriai ir gamta. Žinodamas ko noriu iš gyvenimo, nedvėjodamas pasirinkau žemės ūkio studijas po mokyklos. Pradėjęs A. Stulginskio Universitete studijas tęsiau Vilniaus Kolegijoje, Agrotechnologijų fakutete. Studijos padėjo stipriai praplėsti augalininkystės, gyvulininkystės bei verslo kūrimo ir valdymo žinias ir pritaikyti jas daržovių ūkyje „Ekologinis Burnių ūkis“, kurį 2017 metais įkūriau, padedamas šeimos narių, Baisogaloje. Esu laimingas studijuodamas Vilniaus kolegijoje. Su dauguma dėstytojų tapome draugais, jeigu trūksta žinių tam tikrose ūkininkavimo srityse, į juos pagalbos galiu kreiptis ir ne darbo metu.“ Šiuo metu Ūkyje dominuoja česnakai. Esame didžiausi ekologišku česnakų augintojai Lietuvoje. Ūkyje taip pat auginame svogūnus, cukinijas, agurkus, pupeles, žirnius, bei įvairias javų kultūras. Ūkininkaujame ekologiškai, nes manome, jog sveikas švarus maistas turi būti kiekvieno žmogaus prioritetas. Šiomis dienomis kai augalai yra augimo tarpsnyje, atliekame priežiūros darbus. Praėjusia vasarą kasdien turėdavome laistyti augalus, o kai ši vasara tokia lietinga, tai kiekvieną diena tikrinam ar yra galimybė įvažiuoti į laukus, o esant sausesnei dirvai iškart puolame ravėti, dėl dabartinių orų neitikėtinai greitai augančias piktžoles. Kasmet tobuliname ūkio įrangą, auginimo technikas, plėsdamiesi bei jausdami, kad kiekvienais metais ūkis tobulėja tikimes tai tęsti bei dar ilgai ir sėkmingai tiekti sveika, kokybišką maistą mūsų Tautiečiams.“
Ina Grecka agroverslo technologijas baigė 2021 m.
Ina Grecka agroverslo technologijas baigė 2021 m.
Inos pasakojimas: „Kas būna kai sostinės miestiečiai nusprendžia paūkininkauti? Ogi visai neblogai gaunasi! Kadangi mūsų abiejų mąstymas yra labiau techninis, tai prieš įrengiant visą ūkį labai gerai viską apgalvojome – suplanavome kur kas augs, kokie atstumai, kur kokios zonos (poilsio, uogynas, gamyba ir t.t.).
Jau turint viziją viso ūkio, galimybei pasitaikius pasinaudojome Europos sąjungos parama „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“. O šia galimybė atsirado studijuojant Vilniaus Kolegijoje, kurioje atsiradau pritrūkus žinių ir supratus, kad savo ūkio ir savo augaliukus niekas geriau nepažinos ir jiems geriau nepadės negu pats.
Taip ir prasidėjo mano studijų kelias link mūsų šeimos svajonių ūkio. Iš visos širdies galiu pasakyti, kad įstoti studijuoti žemės ūkio mokslus buvo vienas iš geriausių mūsų šeimos pasirinkimų – kaip sakome „tikrai laiku ir vietoje“. Ir be galo vertingus patarimus gavau, ir reikalingų žinių prisisėmiau, o kiek naudingų ryšių ir pažinčių užmezgiau! Žinote kaip sakome, jeigu labai stipriai norėti ir „siųsti norus kažkur į visatą“, tai ir ta pati visata visais įmanomais būdais tau pradeda. Taip ir mums išėjo su noru turėti savo ūkį – yra noras, yra tikslas, daugiau pozityvo ir viskas yra įmanoma.
Iš kitos pusės, bestudijuojant, teko susidurti ir su iššūkiais ieškant privalomosios praktikos vietos aplink sostinę. Kaip išaiškėjo, aplink sostinę nėra jau labai daug ūkininkaujančių, visgi koncentracija yra link Kauno ir kitų miestų ir miestelių. Bet bestudijuojant ir jau kaip 3 metai po užbaigimo – vaizdas gerėja, vis labiau atsiranda ūkininkaujančių arčiau sostinės – ir tai labai džiugina. Nepabijosiu paminėti, kad ir mes ateityje norėtume bendradarbiauti su Vilniaus Kolegija priimant studentus praktikai bei kviečiant Kolegijos bendruomenės narius į edukacijas ir susitikimus. Manau čia būtų neblogas atsidėkojimas Kolegijai už viską, ką man davė studijų laikais.
Grįžtant prie pačio ūkio įkūrimo – gavus paramą prasidėjo ir jau rimti darbai – ūkio įkūrimas. Svarbu paminėti, kad prieš sodinant uogyną, metai prieš buvo atlikti paruošiamieji darbai. Dar studijų laikais, kai kilo noras kurti ūkį, prasidėjo ir pačios ūkio vietos paieška. Svarbiausia kriterijus buvo – arčiau sostinės bei tinkamas reljefas vynuogyno įkūrimui (kalvota vieta, pietinis šlaitas). Paieškos truko apie pusė metų, bet pavyko – radome – įsigijome. Bendras sodybos plotas yra 5 hektarai, iš kurių pusė buvo visiškai apleista, o kita pusė buvo naudojamo vietinio ūkininko grūdinių kultūrų auginimui. Ir būtent toji ariama pusė puikiai tiko uogyno bei vynuogyno įkūrimui. Kadangi mūsų visa šita idėja yra kaip ir „gyvenimo tikslas“, rizikuoti negalėjome ir prieš visus planavimus ir sodinimus atlikome dirvožemio tyrimus. Paaiškėjo, kad dirvožemis yra nei daug nei mažai nualintas, ir buvo nuspręsta jį pagyvinti – vienam sezonui buvo sėjama žalioji trąša ir užariama. Ir tik antrais metai, gavus paramą, prasidėjo ir sodinimai.
Visas uogynas sudaro apie 2,5 hektaro – esame užsisodinę juodųjų serbentų, remontantinių aviečių, gervuogių ir visą hektarą vynuogių. Jau vynuogynas tai mūsų pasididžiavimas – labai atsakingai buvo parinktos ir veislės, ir visi sodinimo atstumai, ir busimi vynmedžių formavimo būdai. Kiekvienas vynmedžio medelis kaip vaikas – prie kiekvieno prieini, apžiūri, paglostai ir net pašneki. Be uogų dar auginame Shiitake grybus ant ąžuolų rąstelių. Čia irgi yra labai didelis ir įdomus iššūkis.
Kitų uogų veislės irgi buvo labai atsakingai parinktos atsižvelgus į esamą dirvožemį, bei pačių uogų skonio rodiklius. Vienas svarbiausių rodiklių buvo uogų saldumas – todėl visos mūsų ūkio uogų veislės yra desertinės, pačių ragautos ir atrinktos. Laikomės tokios nuomonės, kad tik tai kas mums patiems yra skanu, galime pasiūlyti ir kitiems.
Kadangi ūkininkaujame dar labai trumpai, tai uogų derlius yra gan menkas, taip pat stengiamės neperkrauti palyginus dar jaunų augalų, nes suprantame, kad šis uogynas yra keliems dešimtmečiams – norisi kad uogytės džiugintu ne tik mus ir mūsų vaikus, bet ir anūkus, o gal ir proanūkius ir t.t. Nereikia skubėti – reikia suprasti, kad tai yra investicija į ateitį, viskam savo laikas.
Aišku iš pasakojimo gali pasirodyti, kad viskas taip gražu ir lengva. Tikrai ne! Iššūkių pilna su kiekviena diena – kova su piktžolėmis, pavasario/rudens šalnos, paukščių/vapsvų pridaroma žala ir t.t.
Taip pat vienas iš iššūkių – tinkamas technikos parinkimas. Dėl specifinio reljefo bei auginamų kultūrų ne visa technika tinkama. Šiuo metu intensyviai domimės, ieškome kokie būdai, kokios naujos technologijos gali būti pritaikytos mūsų ūkyje.
Grįžtant prie pozityvios pusės, turime labai daug planų ir vizijų koks turi būti mūsų ūkis ir kaip mes jį norėtume pozicionuoti. Kaip ir minėjau, ūkio lokacija yra labai palanki vystyti edukacijos kryptį, t. y. esame visai prie pat Vilniaus (apie 13 km nuo centro), esame, kol kas artimiausias tokio dydžio (1 ha) vynuogynas prie pat sostinės. Kadangi labai stipriai gilinamės ir domimės į viską, ką darome, taip savaime atsiranda ir noras dalintis su kitais savo žiniomis, nes žinių visada trūksta, o geriausia semtis patirties iš kitų patirčių. Todėl mūsų ateities vizija – vesti ūkyje edukacijas (augimo, derliaus apdorojimo, gamybos ir pan.) darželinukams, mokyklinukams, studentams ir visiems norintiems, suteikti ūkio erdvė vestuvėms, gimtadieniams, susitikimams, koncertams ir t.t. Kitaip tariant, vizija bendrauti, ir, svarbiausia, bendrauti gyvai.“
