Kraštovaizdžio dizaino studijų programa skirta tiems, kurie nori išmokti kurti šiuolaikišką estetišką aplinką, ir labai tinka turintiems meninių polinkių, besidomintiems aplinkotvarkos dizainu, projektavimu, mėgstantiems puoselėti augalus.

Kraštovaizdžio dizaino studijų programa savo prigimtimi yra trilypė, kurioje racionalieji pradai – biologinis bei inžinerinis – susijungia su iracionaliuoju – meniniu. Čia dar galima būtų pridėti ir ketvirtą veiklos sritį – nuosavo verslo valdymą, kadangi daliai kraštovaizdžio dizainerių profesinė veikla perauga į sėkmingai veikiančią įmonę.

Nuo kitų studijų pvz., kraštovaizdžio architektūros, studijos Vilniaus kolegijoje skiriasi tuo, kad čia orientuojamasi labiau į privačių erdvių: gyvenamųjų namų, sodybų aplinkos dizaino kūrimą, bet ne skverų, parkų ar urbanistinių zonų. Tuo pačiu čia labiau susitelkiama ties būsimojo specialisto praktinių įgūdžių formavimu ir labai konkrečių profesinių žinių suteikimu.

Kurios priežastys atveda į studento auditoriją Vilniaus kolegijoje? 

Vienus sudomina dėl jau turimos mėgėjiškos želdinimo patirties, o kitus atveda sąmoningas noras tapti profesionalu. Turėti nuosavą, kad ir nedidelį, sklypą prie nuosavo namo yra dažnos lietuvių šeimos siekiamybė, ir ši tendencija vis stiprėja. Tam tikrais gyvenimo etapais gyventojai noriai įsitraukia į savojo sodo kūrimą (nors paprastai patys atlieka tik želdinimo darbus), ir ilgainiui šis užsiėmimas tampa jiems maloniu hobiu. Tačiau darbui su gamtine medžiaga ne daug kas yra tinkamai pasirengęs. Todėl be specialių žinių tokioje „saviveikloje“ neretu atveju neišvengiama nesėkmių. Galbūt daug kam nuskambės netikėtai, tačiau tinkamai pasodinti ar prižiūrėti augalus nėra labai paprasta. Vilniaus kolegijoje suteikiamos visos kraštovaizdžio dizaineriui būtinos agronomijos, dendrologijos (sumedėję augalai: medžiai, krūmai, krūmokšniai), žolinių augalų (gėlininkystės), želdinių priežiūros, kraštovaizdžio dizaino ir kitos reikalingos žinios.

Tačiau, apskritai, yra pokyčių ir čia

Situacija keičiasi, kadangi kylant pragyvenimo lygiui, intensyvėjant gyvenimo tempui šiuolaikinėje visuomenėje tiesiog norma tampa gatavą rezultatą gauti neatidėliotinai, taip pat ir gyvenamosios aplinkos sutvarkyme. Tokiais atvejais jau kviečiami kraštovaizdžio dizaino profesionalai, kiekvienam unikaliam vietovės atvejui gebantys rasti tinkamiausius tiek funkcinio planavimo, tiek technologinius-inžinerinius, tiek ir estetinius sprendimus. Palankiai susiklosčius aplinkybėms netgi įprastinį, neišskirtinį sklypą dizaino profesionalai gali paversti nepakartojamu ir stilingu aplinkos ar kraštovaizdžio dizaino meno kūriniu. Ir, beje, ne vieną dizainerį ši veikla įtraukia tiek, kad kraštovaizdžio dizainerio profesija tampa jau nebe darbine veikla, o tiesiog gyvenimo būdu. Ir žinomos kolegijos absolventų sėkmės istorijos yra uždegantys pavyzdžiai studentams.

Kodėl verta studijuoti?

Savaime suprantama, kad muzikos sau mes patys tikrai nekuriame, o jei prireikia dailės kūrinio – ieškome meno galerijose. Ir nors dažai ar drobė būtų nepalyginamai paprastesnė materija negu gamtinė medžiaga, tačiau puikiausias želdinių kompozicijas susikurti, kaip dauguma yra įsitikinę, lengvai gali ir patys, – t. y., savarankiškai. Ir net jei tokia veikla savininką labai džiugina, – visgi – mėgėjiškas rezultatas vargu ar prilygs profesionalaus kraštovaizdžio dizainerio darbui! Kadangi net parinkti ir suderinti akmens riedulius į paprasčiausią, bet estetišką kompoziciją, vėlgi, – netgi tam reikia tam tikro supratimo, kaip tai daroma, ir ką tai reiškia, taip pat būtini ir specialūs įgūdžiai. 

Apskritai, daugeliui nėra žinoma, o neįgudusi akis to ir nepastebės, bet profesionalus kraštovaizdžio dizaineris, kurdamas sklypo aplinką, išdėstydamas želdinius ir kt. (mažosios architektūros objektus) ypač dėmesingai formuoja būtent erdves, jų tarpusavio santykius ir taip kuria visuminę erdvinę kompoziciją. Kadangi erdvė, kurią jis įvaldo, ir yra esminė jo darbo medžiaga, – taigi, net ne patys želdiniai, kurie yra labiau tik kaip priemonė tam – erdviniam – tikslui pasiekti. Taigi, norint suvokti pačią kraštovaizdžio dizainerio darbo metodo esmę, būtinos gilios kompozicijos teorijos studijos ir architektūrinio komponavimo praktiniai įgūdžiai, formuojami padedant patyrusiems dėstytojams. Kaip ir kita jų pagalba randant tuos nelengvus kelius į profesines paslaptis.

Stiliaus problema

Akivaizdu, kad ir viešųjų, ir privačių erdvių sutvarkymo estetinė kokybė Lietuvoje (ir ne tik) pastaraisiais dešimtmečiais pastebimai kito. Dizaino (ne tik kraštovaizdžio dizaine) madų kaitaliojimasis išderino estetinį skonį. Pradedančiam dizaineriui tai kelia klausimų (uždavinį) – kaip tinkamai pasirinkti dizaino stilių, nepasiduoti trumpalaikio „mados klyksmo“ žavesiui? Kadangi kraštovaizdžio dizaino objektas kaip meno kūrinys pilnai atsiskleidžia tik ilgame laiko periode. Ir ši aplinkybė nuolatos kelia dar ir kitą klausimą – kaip vis neatsilikti „nuo gyvenimo“. Nors estetinių orientyrų neapibrėžtumas visada išliks, tačiau kolegijoje suteikiamos dizaino raidos žinios įgalina skirti „pelus nuo grūdų“ – ir numatyti bent jau artimesnes perspektyvas ir savo sprendiniuose atsiriboti nuo tų dizaino tendencijų, kurios kažkada gal bus vertinamos kritiškai. 

Daug specifinių įvairių sričių žinių 

Šalia viso to, studijos Vilniaus kolegijoje suteikia ir įvairiausių kitų kraštovaizdžio dizaineriui reikalingų technologinių-inžinerinių žinių pagrindų – aplinkotvarkos objektų statybos, laistymo sistemų, lauko apšvietimo, mažųjų kraštovaizdžio architektūros statinių projektavimo.

Studijos visą gyvenimą

Spartėjantys pokyčiai visose srityse, taip pat ir aplinkos dizaino technologijose, kelia vis naujų iššūkių ir kraštovaizdžio dizaino specialistams. Kraštovaizdžio dizaino studijos Vilniaus kolegijoje suteikia teorinių ir praktinių pagrindų, reikalingų tolimesniam tobulėjimui šioje srityje. Kadangi savo profesinėje karjeroje dizaineris neišvengiamai susidurs su begale naujai atsirandančių technologijų, medžiagų, gaminių, įrenginių ar teisinių reguliavimų – įvairiausių dalykų, kurių šiandien net neįsivaizduojame. Tai reikalaus nuolatinių pastangų atnaujinant ir tobulinant savo turimas kompetencijas.

Darbo pobūdis

Dirbant šį darbą galimas lankstesnis darbo grafikas, mažiau rutinos, daugiau gamtos, gryno oro. Kraštovaizdžio dizaino specialistų, kurie mokėtų kurti bei skaityti brėžinius, žinotų technologijas, dirbtų atsakingai, darbo rinkoje nepakanka. Baigus studijas galima dirbti tiek mažose, tiek didelėse aplinkotvarkos įmonėse Lietuvoje bei užsienyje, taip pat botanikos sodose, parkuose, savivaldybėse arba įsteigti savo įmonę. Daugiausia džiaugsmo suteikia veikla, kurios rezultatus galima matyti. Taip pat labai motyvuoja matyti darbu patenkintus užsakovus. 

Profesinės praktikos

Vilniaus kolegijoje studijos vyksta trejus metus ir yra orientuotos į praktinę veiklą. 

Praktikos atliekamos du kartus per metus tiek mažose, tiek didelėse aplinkotvarkos įmonėse Lietuvoje bei užsienyje. Atliekant praktinį mokymą įmonėse, užtikrinamos sąsajas tarp teorinių žinių ir realios profesinės veiklos. Praktinius darbus studentai atlieka VIKO Agrotechnologijų fakultete tam specialiai įrengtose auditorijose bei kolegijos padalinyje VikoFlora (dekoratyvinių augalų ir želdinimo centras).

Erasmus+ mainų programa 

Pagal Erasmus+ programą studentai gali studijuoti užsienio aukštosiose mokyklose: Nitros žemės ūkio universitete (Slovakija), Algarvės universitete (Portugalija), Anhalt universitete (Vokietija), Madrido universitete (Ispanija), Seinajoki universitete (Suomija), Adnan Menderes universitete (Turkija), Liublino gyvybės mokslų universitete (Lenkija), Gento kolegijoje (Belgija) ir kt. Praktikos laikotarpiu studentai taip pat gali pasirinkti išvykti į pasirinktą užsienio šalį ir ten įgyti profesinės patirties. Pagal Erasmus+ programa yra mokama mobilumo stipendija.

Baigus studijas tampama aukštos kvalifikacijos aplinkos inžinerijos specialistu. Inžinieriaus diplomas teikia plačias įsidarbinimo galimybes.

Vilniaus kolegijos Kraštovaizdžio dizaino studijų programos koordinatorė doc.dr. Rimantė Kondratienė