Klaipėda, ten dirbančių verslo, švietimo specialistų ir investuotojų teigimu, virsta išmaniuoju miestu, kuriame steigiasi aukštą pridėtinę vertę kuriančios inžinerijos, technologijų ir pramonės įmonės. Nepaisant jų siūlomų patrauklių karjeros galimybių ir aukšto darbo užmokesčio, bendrovės susiduria su specialistų trūkumu, todėl vis daugiau pastangų dedama siekiant sudominti jaunus žmones inžinieriaus ar informacinių technologijų specialisto karjera.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracija skyrė 40 tūkst. eurų papildomą paskatą šias studijų kryptis besirenkantiems studentams. Verslas taip pat aktyviai sprendžia darbuotojų trūkumą ir siekia sudominti jaunuolius inžinerinėmis ir technologinėmis specialybėmis, skaitydamas jiems paskaitas, formuluodamas praktines užduotis, įdarbindamas ar netgi perkvalifikuodamas jaunus žmones. Tuo metu investuotojai kokybės ženklu „Investors’ Spotlight“ įvertina studijų programas, kurios ruošia užsienio investuotojams reikalingus specialistus. Šių pastangų rezultatas - didesnis susidomėjimas minėtų studijų programomis.

Kas mėnesį - po 100 eurų

Informatikos, inžinerinių technologijų ir technologijų krypčių grupės studentams Klaipėdos miestas jau antrus metus skiria papildomą stipendiją. Kitais mokslo metais 40 pirmo kurso studentų 10 mėnesių gaus po 100 eurų kaip paskatą, kad pasirinko studijuoti būtent šiose programose. Stipendiją gaus pirmos pakopos nuolatinių studijų studentai, neturintys aukštojo išsilavinimo diplomo, ir kurių stojamasis balas yra ne mažiau nei 6.

„Klaipėdoje mes matome didžiulį ir vis augantį inžinerinių, technologinių, IT specialybių absolventų ir specialistų poreikį. Bėda, kad kažkuriuo metu mokantis mokyklose ar šeimose moksleiviai pakankamai nesusidomi šios srities mokslais. Todėl reikia papildomų priemonių šiam interesui sužadinti,“ - aiškino Klaipėda ID direktorė Eglė Songailienė.

Papildomų stipendijų lūkestis yra didinti tiek gimnazistų, tiek jų tėvų ir mokytojų susidomėjimą inžinerinėmis ir technologinėmis specialybėmis. Tiek verslas, tiek viešojo sektoriaus ir aukštųjų mokyklų atstovai stengiasi populiarinti šias specialybes, supažindinti su jomis iš arti.

„Ne visi žino, ką reiškia būti inžinieriumi, ką veikia, pavyzdžiui, elektros inžinierius, kad tai nėra tiesiog elektrikas, ką reiškia būti chemijos ar IT inžinieriumi. Yra daug nežinios, o tos specialybės yra labai paklausios, perspektyvios ir įdomios,“ - sakė E. Songailienė.

Klaipėda taip pat konkuruoja su kitais miestas dėl studentų, ir siekia parodyti, kad turi puikių ir unikalių specialybių. Stipendija yra reikšminga paskata studentui, tačiau Klaipėda žada ir papildomų naudų inžinieriaus kelią pasirinkusiam jaunuoliui.

„Mes nuolat dirbame su Klaipėdos įmonėmis, kad užtikrintume įdomias, įtraukiančias praktikos galimybes inžinerinėse, technologijų įmonėse. Siekiame, kad studentai, pasirinkę šias studijų programas, gautų puikius darbus, atitinkančius įgytą specialybę, arba galėtų kurti savo verslus. Stipendija yra tik kelionės pradžia, pakvietimas rinktis perspektyvias studijų programas,“ - sakė E. Songailienė.

[/vc_column_text][/vc_column][/vc_row][vc_row][vc_column][vc_single_image image="30776" img_size="full"][/vc_column][/vc_row][vc_row][vc_column][vc_column_text]

Atrinktoms profesijoms - investuotojų kokybės ženklas

„Investuok Lietuvoje“ kartu su asociacija „Investors Forum“ jau šešerius metus vykdo projektą „Investors‘ Spotlight“, kurio tikslas - tobulinti studijų programas, kad jų absolventai atitiktų tarptautinio verslo poreikius ir lūkesčius. Kasmet „Investors‘ Spotlight“ kokybės ženklą gauna iki dešimties studijų programų, kurios vėliau dėl tokio įvertinimo sulaukia didesnio abiturientų dėmesio. Klaipėdoje šį ženklą jau turi 9 studijų programos, tarp kurių IT ir inžinerinės krypties programos Klaipėdos universitete bei Klaipėdos valstybinėje kolegijoje.

Trejus metus šį projektą kuruojančios „Investuok Lietuvoje“ Regionų plėtros projektų vadovės Birutės Kurbanovaitės teigimu, į Lietuvą besidairantiems užsienio investuotojams nebepakanka pasiūlyti vien tik geros infrastruktūros, renkantis vieną ar kitą Lietuvos regioną. Investuotojus domina regione veikiančios aukštosios mokyklos, jose rengiami specialistai ir vykdomos studijų programos, jie domisi, ar bus pakankamai jiems reikiamos aukštos kvalifikacijos specialistų.

Vertinant programas ir sprendžiant, ar suteikti joms „Investors‘ Spotlight“ kokybės ženklą, vyksta intensyvios konsultacijos su verslu. Studijų programą ekspertai analizuoja kartu su mažiausiai penkių įmonių atstovais.

„Dažnai verslas prašo ne tik inžinerijos išmanymo, bet ir, pavyzdžiui, tokių metodikų kaip LEAN dėstymo aukštojoje mokykloje. Verslui reikia, kad atėjęs specialistas suvoktų kaip vystomas projektas įvairiais etapais: nuo pat pradžios iki pabaigos. Jis turi mokėti naudotis duomenų bazėmis, valdyti visą projekto eigą. Labai dažnai specialistas galiausiai tampa komandos ar gamybos vadovu, gali užaugti net iki generalinio direktoriaus,“ - aiškino B. Kurbanovaitė.

Šiuo metu investuotojų dėmesys labiausiai krypsta į inžinerijos ir informacinių technologijų studijų programas, nes būtent šių specialistų paklausa rinkoje yra didžiausia. Kartais peržiūrimos ir buhalterinės, apskaitos programos, dėmesys pamažu krypsta ir į gyvybės mokslų programas.

„Šiuo metu dominuoja didesnė specialistų, kurie turi inžinerinį išsilavinimą, paklausa, nes užsienio investuotojai regionuose dažniausiai vykdo gamybos veiklas, tad jiems reikalingi kvalifikuoti specialistai inžinerijos srityse,“ - paaiškino B. Kurbanovaitė.

2020 metais įteikti 8 „Investors‘ Spotlight“ kokybės ženklai programoms Vilniaus Gedimino technikos universitete, Vilniaus kolegijoje, Kauno technologijos universitete, Kauno technikos kolegijoje bei Klaipėdos universitete. Kam šiemet bus suteiktas kokybės ženklas „Investors‘ Spotlight“, turėtų paaiškėti vasaros pradžioje. Aukštosios mokyklos viliasi, kad šis pripažinimas padės sulaukti didesnio studentų susidomėjimo.

Klaipėdoje „Investors‘ Spotlight“ ženklu iš viso įvertintos 9 studijų programos: visos Klaipėdos universiteto (KU) ir Klaipėdos valstybinės kolegijos (KVK) IT programos, taip pat chemijos, mechanikos ir elektros inžinerijos programos KU bei elektros ir automatikos inžinerija KVK.

Verslas, B. Kurbanovaitės teigimu, labai noriai bendradarbiauja su aukštosiomis mokyklomis, siekdamas, kad pastarosios ugdytų darbo rinkai reikalingų įgūdžių turintį jaunimą.

„Nėra taip, kad verslas tik padiktuoja  savo poreikius aukštosioms mokykloms, kažko reikalauja. Aukštosios mokyklos ir verslas bendradarbiauja, vyksta dialogas, kuris yra labai svarbus ir reikalingas bei išauga į teigiamą ir gražią draugystę,“ - kalbėjo „Investuok Lietuvoje“ atstovė.

Programuotojų trūksta vis labiau

Informacinių technologijų bendrovės „Visma Lietuva“ direktorius Mantas Urbonas tikina, kad Klaipėda turi itin didelį potencialą, o uostamiesčio studentai maloniai stebina. Įmonė daug dirba su aukštosiomis Lietuvos mokyklomis, kad absolventai į darbo rinką ateitų kuo geriau pasiruošę jų laukiantiems iššūkiams.

„Mes turime daug tarptautinės kompetencijos, žinių, ir labai mielai jomis dalinamės, skaitome paskaitas, vedame seminarus, organizuojame praktikas, įdarbiname studentus, perkvalifikuojame. Šiuolaikinis programavimas yra sudėtinga disciplina, jis visiškai kitoks nei buvo prieš 10-15 metų,“ - kalbėjo M. Urbonas.

Pasak jo, technologijoms sparčiai vystantis, verslas prašo aukštųjų mokyklų rengti stiprius pagrindus turinčius studentus, nesiūlyti jiems pernelyg smulkių specializacijų, kurios vėliau jiems trukdytų persikvalifikuoti ir prisitaikyti prie dinamiškos IT rinkos.

„Technologijos ir klientai keičiasi, užsakovams reikia atlikti tuos darbus, kurių jiems reikia. Technologijos, kurių prieš kelerius metus nereikėjo, yra reikalingos dabar. Labai negerai būtų, jeigu studentai turėtų siauras specializacijas. Tada jie neįgytų tvirtų pagrindų ir būtų labai sunku pakeisti profilį. Mes stengiamės, kad nebūtų vien tik mobilių programėlių programuotojai arba vien tik duomenų bazių programuotojai. Mes norime, kad aukštosios mokyklos paruoštų tuos specialistus, kurie turėtų stiprius informatikos žinių pagrindus,“ - sakė M. Urbonas.

Stropūs, sąžiningai studijuojantys jaunuoliai nesunkiai ras perspektyvią darbo vietą ir patrauklų atlyginimą.

„Per pandemiją visame pasaulyje daug įmonių pradėjo skubiai ir daug investuoti į skaitmeninę transformaciją. Įmonės, kurioms nelabai rūpėjo jų e-komercija, logistikos efektyvumas, labai daug investuoja, samdo daug IT specialistų, kad padidėtų jų veiklos efektyvumas. Programuotojų dabar trūksta visur - Rumunijoje, Slovakijoje, Norvegijoje, Islandijoje, Olandijoje, visur. COVID-19 išmokė dirbti nuotoliniu būdu, paaštrino konkurenciją, todėl panašu, kad ta tendencija ir toliau tęsis. Jeigu iki šiol labai trūko tų programuotojų, tai dabar trūksta labai labai,“ - sakė M. Urbonas.

Inžinerija - universali profesija

Klaipėdoje yra akivaizdi transformacija aukštos pridėtinės verslų ir darbų link, tikina Klaipėdos Laisvosios ekonominės zonos (LEZ) vadovas E. Kiudulas.

Klaipėdos LEZ prieš du dešimtmečius veiklą pradėjo kaip tradicinė gamybos teritorija, o šiuo metu virsta išmaniuoju miestu mieste su 7 laboratorijomis ar kompetencijų centrais, 5G ir daiktų internetu, profesiniais renginiais, socialine infrastruktūra ir dar ambicingesniais planais, tokiais kaip eksperimentinė gamykla.

„Turbūt daugelis girdėjote apie unikalųjį „Dancer“ autobusą ar „NEO GROUP“ plastikų perdirbimo inovacijas, bet dirbant Klaipėdoje inžinieriai gali daryti dar daugiau įspūdingų darbų visame pasaulyje. Pavyzdžiui, klaipėdiečiai inžinieriai šiuo metu stato analogišką mūsiškiam SGD terminalą Brazilijoje. Inžinerinė pakraipa yra universali – galėsite ne tik kurti visame pasaulyje aktualius naujus produktus ar technologijas, bet ir kaip vadovai su inžineriniu išsilavinimu geriau suprasite produktą, technologiją, tiek darbuotojų, tiek akcininkų poreikius,“ – kalbėjo E. Kiudulas.

„Klaipėda ID“ informacija