Atsirinkite svarbiausius autorius
Mokytoja Vida Lisauskienė teigia, jog net ir stropiausiems mokiniams gerai pasiruošti valstybiniam lietuvių kalbos ir literatūros egzaminui yra iššūkis, nes programoje įrašyti 36 privalomi literatūros kurso bei konteksto autoriai. Pasak mokytojos, nėra protinga, likus mėnesiui iki egzamino, pulti mokytis juos visus. Ji siūlo atlikti analizę ir išsirinkti tuos, kurie labiausiai patinka ir, svarbiausia, tuos, kurie aprėpia daugiausiai temų.
„Man ši situacija šiek tiek primena švedišką stalą poilsio namuose ar sanatorijoje. Visi kraunasi pilnas lėkštes, viską puola ragauti. Tai trunka maždaug savaitę. Vėliau viskas atsibosta ir grįžtama prie tų kelių įprastų patiekalų. Taigi, prieš egzaminą raginu taip nesielgti. Nereikia pulti mokytis visko per paskutinį mėnesį. Daug labiau verta išsirinkti kelis pagrindinius autorius ir „pavalgyti“ jų gausiai,“ – juokiasi mokytoja.
Paklausta, kurie autoriai, jos nuomone, yra svarbiausi, mokytoja įvardija K.Donelaitį, Maironį, J.Biliūną, V.Krėvę, V.Mykolaitį–Putiną, J.Aputį. Taip pat egzamino sudarytojų dažnai mėgstamas A.Škėma. Šie autoriai aprėpia daugiausiai temų.
Rekomenduojami vadovėliai pagal pasiruošimo lygį
V.Lisauskienė išskiria keletą vadovėlių pagal tai, kiek dėmesio ir laiko moksleivis nori skirti pasiruošimui. Vidutinių gebėjimų ar kiek privengiantiems skaityti moksleiviams tinkamiausias studijuoti jau aukščiau minėtas leidyklos „Baltos lankos“ išleistas „Literatūros vadovėlis 12 klasei“.
Giliau, išsamiau pasiruošti norintiems abiturientams tinka Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto išleista „Literatūros chrestomatija“. Ši knyga prieinama ir elektroniniu pavidalu.
Na o tiems, kurie mokysis tik paskutinę naktį, mokytoja juokdamasi siūlo ruoštis iš skolintų abiturientų konspektų.
Vertinga pastudijuoti ir senesnius vadovėlius, kurie jau išimti iš mokymo programos, tačiau išlieka puikūs.
„Yra toks senas leidyklos „Šviesa“ vadovėlis „Literatūra“. Mes su mokiniais jį vadiname „pilkuoju vadovėliu“. Jame pateikiamos geros teminės kūrinių analizės. Oficialiai šis vadovėlis jau yra nurašytas, tačiau dalis bibliotekininkų vertina senas knygas ir jų neišmeta,“ – išduoda paslaptį mokytoja.
Papildomi šaltiniai ir poezija
Vadovėliuose yra nurodyti papildomi šaltiniai, kritikos ištraukėlės. Verta vieną kitą papildomą straipsnį paskaityti apie svarbiausius autorius. Taip pat interneto svetainėje www.saltiniai.info yra naudingos informacijos elektroniniu formatu.
Kalbinama mokytoja V.Lisauskienė pati yra išleidusi knygų su teksto suvokimo užduotimis. Jos naudingos ne tik praktikuojantis suvokti tekstą. Galima sėkmingai remtis ir jose pateikiamais rečiau sutinkamais tekstais.
„Pavyzdžiui, ten yra V.Mykolaičio – Putino rašytas laiškas Vaižgantui. Ten yra toks sakinys: „Kiek aš dėl tos sutanos esu prisikamavęs“. O Vaižgantas buvo visai kitokia asmenybė. Dėl kunigo sutanos jis nesikamavo. Panašios perskaitytos raktinės frazės, gali iškilti atmintyje egzamino metu. Jos gali būti panaudotos rašinio kontekstui,“ – plačiu požiūriu dalijasi lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja bei knygų autorė.
Pedagogė pastebi, jog mokiniai retai rašiniuose remiasi poezija, nes nemoka eilėraščių mintinai. V.Lisauskienė ragina nevengti remtis eiliuotais kūriniais. Nebūtina eilėraščių mokytis atmintinai. Užtenka gerai įsiskaityti, suprasti, kurios temos akcentuojamos, pavyzdžiui, Maironio kūryboje. Per egzaminą galima pasinaudoti kompiuteriu ir išsirinkti citatas.
Verta pasigilinti ir į keletą įdomesnių, nepagrindinių autorių, kurie moksleiviui labiausiai patinka. Juos bus galima panaudoti kaip kontekstinius.
Studijuokite vertinimo kriterijus
„Dar vienas svarbus dalykas, ką reikia padaryti, yra gerai išstudijuoti vertinimo kriterijus. Nors jie yra platūs ir studijuoti juos gana sunku, tačiau tai svarbu. Jie yra vertintojų matas. Jei prašoma aprašyti du temos aspektus, vadinasi jie turi būti atspindėti,“ – pabrėžia V.Lisauskienė.
Taigi, kiekvienas mokinys turi atsisiųsti viešai prieinamus vertinimo kriterijus ir juos studijuoti. Svarbiausia, norint gauti aukštą įvertinimą literatūriniame rašinyje yra interpretuoti kūrinį, atskleisti pagrindinę jo temą. Svarbu remtis privalomuoju autoriumi.
„Literatūriniame rašinyje reikia remtis vienu privalomuoju autoriumi. Antrąjį galima rinktis. Tuo tarpu samprotavimo rašinyje galima remtis tik vienu privalomuoju autoriumi, o antruoju šaltiniu pasirinkti asmenybę, filmą ar spektaklį. Reikia pagrįsti nagrinėjamos problemos sprendimus literatūros ir kultūros kontekstu,“ – svarbiausius literatūrinio ir samprotavimo rašinių aspektus įvardija mokytoja.
Be abejo, svarbi yra rašinio struktūra. Natūralu, kad rašinys turi būti rišlus, sudarytas iš įžangos, dėstymo ir pabaigos. Verta nepamiršti ir pastraipos struktūros. Kiekviena pastraipa yra pradedama teiginiu. Toliau plėtojami jį pagrindžiantys argumentai ir galiausiai padaroma dalinė išvada.
Dažniausiai pasitaikančios klaidos
Dažnai pasitaikanti problema, pasak V.Lisauskienės, yra nukrypimas į turinio atpasakojimą arba perdėtas familiarumas literatūros kūrinio personažų atžvilgiu.
„Būna, kad moksleivis pradeda apie literatūros veikėjus rašyti kaip apie savo kaimynus, realius žmones. Reikėtų nepamiršti, kad kūrinių personažai yra išgalvoti, fiktyvūs. Todėl nereikėtų jų suprimityvinti iki kaimyno, rašant familiariai, pavyzdžui, kad yra toks Liudas (aut.past – Liudas Vasaris). Nepamirškite, kad jis tėra V.Mykolaičio – Putino sukurtas personažas, šiek tiek atspindintis paties autoriaus autobiografiją.
Kita būdinga klaida yra neįsigilinimas į temą.
„Būna tragikomiškų situacijų, kuomet mokinys išeina iš egzamino, ir paklaustas, kokia tema rašė rašinį, negali prisiminti. Jei žmogus parašė rašinį ir nežino, kokia jo tema, vadinasi jis rašė viską, ką žinojo. Neįsigilinimas į temą ir nukrypimas nuo jos yra dar viena būdinga klaida,“ – pasakoja mokytoja.
Jeigu temoje, klausime yra savoka, kurios mokinys nesupranta ar nėra tikras dėl jos reikšmės, reikia iš pat pradžių pasitikrinti žodyne.
Būna, kad mokinys parašo visą rašinį ir pabaigoje išsigąsta, kad parašė ne į temą. Naujo rašinio parašyti jau nebespės. Tokiu atveju reikia žiūrėti, ką galima patobulinti, kaip pasukti kai kurias dalis link temos.
Kaip neprarasti taškų dėl rašybos ir skryrybos
Mokytoja akcentuoja, kad reikia pasikartoti rašybos taisykles, ypač dvejybinių linksnių vartojimą, nosinių raidžių rašybą. Nepamirškite, kad egzamino metu galima naudotis žodynu, kuriame galite pasitikrinti konkretaus žodžio sampratą ar rašybą, citatą, tačiau dvejybinių linksių ten nerasite.
„Svarbu skaityti savo parašytą darbą kelis kartus, norint pamatyti klaidas. Pirmo skaitymo metu reikia įvertinti turinį, antrojo - stilistiką, trečią kartą skaitan, skirti dėmesį rašybai ir skyrybai. Jei skaitydami analizuojate skyrybą, natūralu, kad nematysite kitų aspektų. Mokytojas gali viską matyti vienu metu. Mokiniams tuo klausimu sunkiau,“ – vertingomis įžvalgomis dalijasi lituanistė.
Mokytoja pastebi, kad kartais moksleiviai, žinodami vertinimo kriterijus, bando gudrauti. Pavyzdžiui, žinodami, kad skyrybos ir rašybos klaidos yra vertinamos tik iki 500 žodžių ribos, kai kurie mokiniai rašinio pabaigoje ima nepaisyti skyrybos ir rašybos taisyklių. Visgi mokytoja pataria negadinti savo įvaizdžio. Tokiais atvejais vertintojui suveikia psichologinis momentas.
„Jeigu, net ir nevertinamoje dalyje pasipila gramatikos klaidos, kyla įspūdis, kad žmogus yra neraštingas. Taip nublanksta visas darbas ir susižavėjimas darbo autoriumi išblėsta. Vertinimas turi ir emocinį aspektą,“ – svarbų niuansą pastebi mokytoja.
Neužsisėdėkite prie įžangos
Pasak V.Lisauskienės, neverta daug laiko sugaišti įžangai, vos pradedant rašyti rašinį. Kai kuriais atvejais ją netgi geriau palikti pabaigai.
„Būna, kad moksleivis sėdi, prakaituoja prie jos pusę skirto laiko. Jeigu sunkiai sekasi su įžanga, neišeina jos parašyti, tai geriau pradėti dėstymo pastraipas. Pabaigus, galima peržiūrėti, kas parašyta dėstyme ir pagal tai sukurti ar patobulinti įžangą. Ji yra tarsi planas, žemėlapis. Kai ateinate į muziejų, gaunate žemėlapį, pagal kurį orientuositės. Tai tokį rašinio žemėlapį įžangos pavidalu gauna vertintojas. Perskaitęs įžangą, dėstymo dalyje jis ieško ten įvardytų objektų, aspektų. Todėl, pabaigus rašyti, reikia pasižiūrėti, ar nenuklydote į kitus objektus ir atitinkamai pataisyti įžangą,“ – sako V.Lisauskienė.
Paskutinis patarimas yra rašyti aiškiai ir įskaitomai. Jei vertintojas turės skaityti tą patį sakinį kelis kartus, tai dings mintis ir visumos suvokimas.
* * *
Taip pat skaitykite:
Kur stoti | Paskelbtas 2021 metų brandos egzaminų tvarkaraštis
Kur stoti | LAMA BPO paskelbė detalų priėmimo į aukštąsias mokyklas tvarkaraštį
* * *
Straipsnį parengė: Aistė Borjas
El.paštas: aiste.borjas@gmail.com
