Peržvelgę keletą šimtmečių, pamatysime, kad tobulinant pastatų tipus, jų formas ir statybines konstrukcijas vyravo natūralus dėsnis: visuose kraštuose gamtos teikiama statybinė medžiaga nulemdavo pastato konstrukcijos tipą. Pavyzdžiui, senovinis žmogaus būstas buvo statomas iš vertikaliai susmeigtų kuolų, išpintų šakomis ar nendrėmis, stogas iš šakų ir nedidelių rąstų su lapų ar žolės danga laikėsi ant sienų ir viduje esančio kuolo.
Vėliau žmonės, išmokę daryti sudėtingesnes konstrukcijas iš stipresnių medžiagų, ėmė statyti ir sudėtingesnės formos ir įvairesnės paskirties pastatus. Prireikė šimtų ir tūkstančių metų, kad nuo primityvios paprastos pastatų konstrukcijos iš gamtos sukurtų medžiagų būtų pastatyti aukščiausi dangoraižiai, įvairūs keleto šimtų metrų aukščio bokštai, dešimčių kilometrų ilgio tiltai ir kitokie statiniai.
Tobulėjant technikai gerėjo naujų, stiprių ir ilgaamžių medžiagų gamyba, buvo kuriamos naujos, lengvos, atsparios įvairiems poveikiams konstrukcijos, leidžiančios pastatyti pačius sudėtingiausius pastatus. Kartu plėtojosi ir pastatų, ir jų konstrukcijų skaičiavimo bei projektavimo metodai, leidžiantys geriau išnaudoti medžiagų savybes, užtikrinti patikimą pastatų naudojimą. Nuo projektinių sprendimų priklauso patalpų patogumas, statybos ir pastato eksploatavimo išlaidos, estetinis viso kraštovaizdžio vaizdas.
Todėl norint sukurti visus reikalavimus atitinkantį pastatą arba įvertinti jo būklę, susiduriama su trijų neatskiriamų dalių problema: konstrukcija, medžiaga, jų būviu veikiant apkrovai. Atsižvelgiant į konstrukcijų paskirtį, jos naudojimo sąlygas ir aplinką negalima sukurti efektyvios ir patikimos konstrukcijos arba įvertinti jos būklės, nežinant medžiagos savybių ir jos naudojimo ypatumų.
Todėl kiekvienas specialistas, norintis teisingai atlikti statybinių medžiagų, pastatų konstrukcijų, bei jų sistemų analizę, turi turėti tam tikrų žinių apie pastatus, jų elementus, pagrindinių statybinių medžiagų savybes ir jų racionalų naudojimą, pastatų konstrukcinių sistemų ir atskirų jų elementų būvį eksploatacijos metu.
Statyba – tai savotiškas veidrodis, kuris atspindi tautos išsilavinimą, žmonių darbštumą, ekonominę būklę. Todėl kokie bus ateities statiniai ir kokios bus jiems parinktos konstrukcijos ir statybinės medžiagos priklausys nuo Jūsų, busimi studentai.
Studijos užsienyje
KTU Statybos ir architektūros fakultetas bendradarbiauja su daugiau nei 20-čia užsienio universitetų. Studijų metu Statybos inžinerijos studijų programos studentai dalyvauja ERASMUS studijų mainų programoje, vyksta studijuoti į įvairius Europos universitetus. Taip pat dalyvauja ir kitose bendradarbiavimą bei mobilumą skatinančiose programose, tokiose kaip TEMPUS, NORDPLUS ir kitose.
Studentai turi galimybę atlikti profesinę praktiką užsienyje, klausytis paskaitų anglų kalba su kolegomis iš kitų universitetų.
Tarptautinių studijų mainų partneriai statybos inžinerijos kryptyje
(ERASMUS programa)
- Brno University of Technology CZ
- Kymenlaakso University of Applied Sciences FI
- Universite d'Orleans FR
- Riga Technical University LV
- Norwegian University of Science and Technology NO
- Bialystok University of Technology PL
- University of Porto PT
- Universidade Lusófona de Humanidades eTecnologias PT
- Aristotle University of Thessaloniki GR
- Pamukkale University TR
- Universidad Politecnica de Cartagena ES
- University of Architecture, Civil Engineering and Geodesy BG
- Hichschule für Technik, Wirtschaft und Kultur Leipzig DE
- Aarhus University DK
- Tallinn University of Technology EE
- Universidad de Vigo ES
- University of Deusto ES
- University of Cagliari IT
- Technical University of Lodz PL
- Warsaw University of Technology PL
- Edinburg Napier University UK
Studijų kokybė
Studijoms naudojamos modernios auditorijos, kompiuterių klasės, laboratorijos, aprūpintomis modernia įranga. Laboratorijų įranga yra nuolat atnaujinama. Su studijų procesu susijusi mokomoji medžiaga talpinama interaktyvioje erdvėje. Fakultete organizuojami seminarai, konferencijos, kuriuose pranešimus skaito dėstytojai, absolventai, verslo atstovai bei patys studentai.
Karjeros galimybės
Baigę Statybos inžinerijos pirmosios pakopos studijas galėsite dirbti statybos ir statybos projektų vadovais, konstruktoriais-inžinieriais, statybos technologinių, organizacinių bei ekonominių projektų dalies vadovais, statybos produktų gamybos įmonių vadovais, statybos technologais, statybinių medžiagų gamybos technologinių procesų specialistais, statybos darbų vadovais, gaminių kokybę kontroliuojančiais darbuotojais bei galėsite kurti ir vystyti savarankišką statybos verslą.
Galėsite tęsti studijas Statybos, Pastatų inžinerinių sistemų, Statybos inžinerijos, Nekilnojamo turto valdymo ir kitose atitinkamos kryties antrosios pakopos (magistratūros) studijų programose.
Ko reikia, kad galėtumėte įstoti?
Stojimo reikalavimus visuomet galite rasti KTU tinklalapyje: http://ktu.lt/saf/turinys/priemimas-i-pirmosios-pakopos-bakalauro-studijas
Sėkmės pasirenkant Jums patinkančią specialybę.
