Abiturientams jau išvesti paskutinio semestro ir apskritai metiniai mokomųjų dalykų pažymiai (vidurkiai). Stojant į aukštąsias mokyklas kai kur vietoj brandos egzamino pažymio bus imamas metinis dalyko vidurkis. Taip pat norintiems įstoti į universitetus (į „nemokamas“ vietas) reikia iš penkių geriausiai įvertintų dalykų vidurkių surinkti 7 balus (penkių geriausiai įvertintų dalykų pažymių „vidurkių vidurkis“ turi būti ne mažiau 7-ių). Stojantiems į kolegijas, į valstybės finansuojamas vietas, šis vidurkis turi siekti ne mažiau 6-ių.
Tai neatrodytų labai aukštas slenkstis, siekiantiems aukštojo mokslo, tačiau paskutinis semestras, kuris vyko nuotoliniu būdu, galbūt kai kuriems moksleiviams „kirto“ per rezultatus?
Dažniau pažymiai kilo, nei krito
„Padėtis nėra bloga. Pavyzdžiui, žiūrint į antrojo pusmečio rezultatus kai vyko nuotolinis mokymas, lietuvių kalbos ir literatūros pažymiai vienoje abiturientų klasėje 50-iai procentų mokinių pagerėjo, kitose klasėse taip pat apie 40-50 proc. mokinių džiaugiasi geresniais rezultatais. Tuo tarpu to paties dalyko pažymiai nukrito apie 12-ai procentų abiturientų“, – sakė Klaipėdos „Aukuro“ gimnazijos direktorė Lygija Virkšienė.
Pasak gimnazijos direktorės, pažymių „korekcijos“ dažniausiai vyko 1-o balo ribose, tačiau retais atvejais moksleiviai pasigerino pažymius ir 2-iem balais.
Kalbant apie kitus „populiarius“ dalykus, kurių dažniausiai moksleiviams reikia stojant į aukštąsias mokyklas, situacija „Aukuro“ gimnazijoje taip pat nėra bloga: apie 31 procentas abiturientų antrame pusmetyje pasigerino anglų kalbos pažymius, 46 procentai – matematikos. Istorijos vertinimai liko daugmaž stabilūs, pažymys pakito tik keliems mokiniams (suprastėjo arba pagerėjo per vieną balą). Biologijos pažymiai daugiau nei pusei abiturientų per antrąjį pusmetį pakilo ir nesuprastėjo nė vienam abiturientui.
„Apibendrinat galima pasakyti, kad daugeliu atvejų vertinimai išliko tie patys – žiūrint į atskirus dalykus, apie 48-57 proc. abiturientų liko su tais pačiais pažymiais. O korekcijos dažniau vyko į gerąją pusę“, – sakė L.Virkšienė.
Savarankiški moksleiviai „išlošė“
„Rezultatai rodo, kad nuotolinis mokymas nesugadino pasiekimų savarankiškiems mokiniams. Atvirkščiai – galbūt gavę užduotį į namus, moksleiviai turėjo daugiau laiko, galėjo pasieškoti daugiau informacijos – tuo tarpu kai vyksta atsiskaitymas mokykloje, negali niekuo pasinaudoti ir atidėti užduoties sprendimo vėlesniam laikui. Galbūt ir mokytojai nuotoliniu būdu davė daugiau įvairesnių, kūrybiškesnių užduočių, o tai motyvavo moksleivius“, – svarstė gimnazijos direktorė.
Pasak L.Virkšienės, motyvacijos savarankiškai dirbti galbūt pritrūko kai kurie jaunesnių klasių mokiniams, tačiau abiturientai tikrai motyvuoti – jų netrukus laukia tiek brandos egzaminai, tiek stojimas į aukštąsias mokyklas, tad ir nuotolinis mokymasis jiems kojos nepakišo.
Tačiau ar nebuvo taip, kad mokytojai, žinodami apie abiturientų laukiančius iššūkius ir metinių vidurkių svarbą, šiek tiek „pagerino“ rezultatus tiems, kuriems jie galimai būtų suprastėję?
„Mokytojai nėra linkę vertinti neobjektyviai, kadangi po to ateina valstybinių brandos egzaminų rezultatai, ir mes kiekvieną kartą analizuojame tą koreliaciją“, – teigė mokyklos direktorė.
Kai kuriems buvo „sunku“ įsijungti kompiuterį
Tuo tarpu KTU gimnazijos direktorius Tomas Kivaras teigė, kad vienų moksleivių rezultatai gal būtų geresni, jei mokymas būtų vykęs „gyvai“, o kiti – kaip tik geriau išnaudojo nuotolinį mokymąsi. Tai, esą, priklauso nuo asmenybės tipo ir gebėjimo dirbti savarankiškai.
„Vieniems moksleiviams gal sunkiau ateiti į mokyklą, o kitiems – atsikelti laiku ir įsijungti kompiuterį“, – sakė T.Kivaras. Vis dėlto, pasak jo, metiniai vidurkiai nėra esminis kriterijus, ar abiturientas įstos į aukštąją mokyklą.
„Jeigu moksleivis turi motyvaciją, rodo iniciatyvą, stengiasi, jis tikrai tą vidurkį pasieks – ar mokytųsi mieste, ar kaime. Reikia gerai pasistengti, kad iš penkių geriausiai įvertintų dalykų nesurinktum 7-ių balų vidurkio“, – sakė gimnazijos direktorius.
Pasak jo, visais laikais yra mokinių, kurie žiūri į tokius pavyzdžius, kaip Styvas Džobsas (Steve Jobs – vienas iš „Apple“ kompanijos įkūrėjų) ir sako – „jis štai nesimokė, ir tiek daug pasiekė“. „Tokiems galiu pasakyti – kad tarp daug pasiekusiųjų tikrai yra daugiau tokių, kurie mokėsi ir kai planuoji savo karjerą, gal geriau žiūrėti į juos“, – sakė T.Kivaras.
---
Stojant į Lietuvos aukštąsias mokyklas (į valstybės finansuojamas vietas), šiais metais būtina išlaikyti bent 3 valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, užsienio kalbos (anglų, vokiečių ar prancūzų) bei matematikos (pastarojo egzamino nereikalaujama, stojant į menų studijų krypčių grupės programas). Taip pat penkių dalykų geriausių metinių įvertinimų aritmetinis vidurkis, suapvalintas iki sveiko skaičiaus, turi būti ne mažesnis kaip 7 balai, stojant į universitetus ir 6 balai, stojant į kolegijas.
Pilnas aktualus Lietuvos brandos egzaminų grafikas yra čia: https://www.kurstoti.lt/s/9945/paskelbtas-pilnas-egzaminu-ir-priemimo-i-aukstasias-mokyklas-grafikas
Pilnas priėmimo į aukštąsias mokyklas grafikas yra čia: https://www.kurstoti.lt/s/10005/lama-bpo-paskelbe-detalu-priemimo-i-aukstasias-mokyklas-grafika
Priėmimo tvarka į universitetus ir kolegijas,
konkursai, specialybės - žurnale KUR STOTI 2020:
Straipsnį parengė: Žydronė Lukšytė
El.paštas: zydrone.luksyte@gmail.com
