Psichologas, Vilniaus verslo kolegijos dėstytojas doc. dr. Tomas Butvilas sako, kad jaudulys, nerimas ir įtampa – tai natūralūs kiekvieno žmogaus išgyvenimai prieš tam tikrus svarbesnius gyvenimo įvykius. „Praktika rodo, kad vis tiek paskutinės nakties neužtenka tam, kad būtum visiškai pasirengęs atsiskaitymams, nors psichologiškai galbūt kai kuriuos žmones tai trumpam nuramina, pavyzdžiui, pasidedant šalia lovos vadovėlį arba skaitant informaciją iki vėlumos, nors ir nelabai kas įsimena. Vis dėlto yra patarimų, kurie padės susidoroti su jauduliu egzamino metu ir po jo“, – sako doc. dr. T. Butvilas.
Dieną iki egzamino – poilsis ir mėgstama veikla
Psichologas likus dienai iki egzamino pataria nebegalvoti apie dalyką, kurį reikės atsiskaityti, o nusiraminti užsiimant kitais pomėgiais ir gerai pailsėti. „Juk ir sportininkai dažniausiai likus dienai iki varžybų neturi treniruočių, o kaip tik stengiasi pailsinti tam tikras raumenų grupes, atsipalaiduoti, – sako T. Butvilas. – Juk kankinantis galvojimas apie tai, kas gali būti egzamine, teisingų atsakymų sprendžiant užduotis tikrai neduos.“
Taisyklė „nuo lengvesnio prie sunkesnio“
Gavus egzamino lapą psichologas rekomenduoja skirti kelias minutes nusiraminimui ir pakartotiniam įsiskaitymui į užduotį. „Reikia palaipsniui pereiti nuo lengvesnių klausimų prie sunkesnių, skiriant jiems daugiau laiko. Nes jeigu pradėsime nuo tų klausimų, kurie kelia daugiau abejonių ir trikdo, tuomet neliks laiko dalykams, kuriuos gerai išmanome ir žinome“, – sako Vilniaus verslo kolegijos dėstytojas. Pasak jo, labai svarbu gavus užduotį įsigilinti, ko iš tiesų yra prašoma, o tada nurimti ir imtis darbo, nes didžioji dalis klaidų padaroma dėl neatidumo arba neperskaityto iki galo ir nesuprasto klausimo.
Po egzamino – jokių ateities prognozių
Anot T. Butvilo, labai svarbu suprasti, kad net ir mažesnis, nei buvo tikėtasi, egzamino rezultatas nesumenkina asmenybės ir turimų talentų vienoje ar kitoje srityje. „Ir apskritai, matyt, prasminga per daug nekurti įsivaizdavimų apie galimus vertinimus ar balus vos išėjus iš egzamino kabineto. Tiesiog reikia sau pasakyti – padariau viską, ką galėjau ir žinojau, dabar belieka laukti. O laukimas gali būti ir įdomi „pramoga“ – teigiamas jaudulys, kiek visgi iš tiesų skyriau laiko šiam dalykui mokytis ir kiek stipriai man pavyko tai perteikti egzamino metu. Galiausiai, juk egzaminas yra ribojamas tam tikro laiko tarpo, todėl natūralu, kad kartais mums jo neužtenka visiškai atsiskleisti ir perteikti visko, ką išties žinome“, – sako psichologas.
„Tėveliai, nekiškite pagalio į ratus“
Pasak psichologo, prie įtampos didinimo ar mažinimo stresiniu laikotarpiu labai prisideda ir tėvai. „Šeimos nariai neturėtų „kišti pagalio į ratus“ savo vaikams kurdami tam tikras įtampas ir viešai deklaruodami savo neretai perdėtus lūkesčius. Paprasčiausias pasitikėjimas, kad viskas pavyks sklandžiai, kad duktė ar sūnus moka ir žino, kaip tinkamai išspręsti užduotis, – šie dalykai turi dominuoti laukiant egzaminų ar jų rezultatų. Vaikui tampa nepakeliamai sunku, kai greta ruošimosi egzaminams jaučiama įtampa iš šeimos narių ir perdėtas jų spaudimas gauti maksimalius vertinimus“, – sako psichologas. Anot jo, tėvai turi suprasti, kad netolimoje ateityje vaikui dar bus laiko ieškoti ir atrasti save bei maksimaliai išnaudoti savo gebėjimus ir įgytas žinias.
Anot T. Butvilo, labai svarbu įsisąmoninti, kad mokyklos baigimo rezultatai – pirmieji žingsniai į daugybę kitų būsimų egzaminų, todėl tai yra puiki proga „apšilti“ ir pasiruošti naujiems startams.
