Karjeros kontaktų mugės, tokios kaip „KTU Karjeros dienos 2015“, yra puiki proga susitikti įmonėms ir būsimiesiems jų darbuotojams. Jaunas specialistas į įmonę atsineša energiją, norą mokytis ir naują požiūrį – tai savybės, kurias, E. Gimžauskienės nuomone, šiandien ugdo universitetas.
– Kaip manote, kokias jaunų žmonių savybes šiandien labiausiai vertina darbdaviai?
– Lankstumą, prisitaikymą, gebėjimą greitai mokytis. Šios savybės geriausiai ugdomos per skirtingų krypčių pažinimą, kuris suteikia platesnį požiūrį į problemų sprendimą, į profesinę veiklą. Įdarbinus „siaurą“ specialistą, jis siunčiamas į įvairius mokymus, kad įgautų trūkstamų kompetencijų.
Tokių problemų pasitaiko rečiau, jei jaunas žmogus besimokydamas pasirenka kelias specializacijas. Pavyzdžiui, besimokantieji vadybos renkasi gretutines informatikos studijas, besimokantieji rinkodaros mokosi ir apskaitos, ir taip toliau. KTU turime visas studijų kryptis, tad studentai gali susikurti unikalius savo kompetencijų rinkinius.
– Panašu, kad tarpkryptiškumas – tai „nauja mada“ aukštosiose mokyklose.
– Nauja – tai pamiršta sena. Aš pati KTU esu baigusi inžinerinės ekonomikos programą, todėl studijų metu studijavau ir technologijas, ir ekonomiką. Baigusi universitetą žinojau, kaip vyksta gamybos procesai. Šiandien esame nuo to nutolę –ekonomikos verslo bakalaurai žino, kaip atrodo bankas, bet kas vyksta gamyboje dažnas sunkiai įsivaizduoja. Kita vertus, inžinieriai puikiai išmano technologijas, tačiau savo baigiamuosiuose darbuose tikriausiai net pagrįstų ekonominių skaičiavimų nedaro.
Gretutinės studijos tuo pačiu yra ir puikus savęs išbandymas – retas kuris pirmakursis tiksliai žino, ko nori. Per gretutines studijas jis gali save išbandyti ir daryti labiau motyvuotus pasirinkimus vėliau.
– Jau ne pirmus metus dėstote studentams kartu atliekate mokslo tyrimus. Kaip keičiasi jauni žmonės?
– Šiandieniniams studentams trūksta gebėjimo priimti pralaimėjimą. Rizikos tolerancija švietimo sistemoje neugdoma: neišlaikysi valstybinių egzaminų, neįstosi į savo svajonių specialybę. Mokyklų reitingai sudarinėjami pagal valstybinių egzaminų rezultatus.
Universitete sutinku gerai besimokančių studentų, kurie „dirba“ tiktai pažymiui, ir tokių, kurių pažymiai prastesni, tačiau diplominiuose darbuose atsispindi jų gebėjimas mąstyti „išlipus iš dėžutės“.
Iš tiesų niekas nežino, kokių specialistų reikės rytoj. Darbdaviai gali turėti vienokią nuomonę, tyrimai rodyti – kitokią. Tačiau viskas taip greitai keičiasi, kad vienintelis būdas parengti gerą specialistą rytojui yra ugdyti jo asmenines savybes: motyvaciją, rizikos toleranciją, kūrybingumą.
– Šių savybių ugdymas lyg ir nėra įrašytas oficialiose studijų programose?
– Platų požiūrį ugdo tarpkryptiškumas. Drąsą rizikuoti – verslumo paskaitos. KTU nuo pat pirmojo kurso dėstoma technologijų antreprenerystė. Studentai kuria projektus, kuriuos bando paversti verslais. Turime ir „startuolių“ erdvę, kurioje jaunos įmonės ugdomos, mokoma įėjimo į rinką ir išlikimo joje strategijų, ugdoma rizikos tolerancija. Manau, kad atėjo laikas mums augintis naująją kartą, kuri pakeistų pirmuosius Lietuvos verslininkus, atsiradusius dar Nepriklausomybės laikais.
– Ką turite omenyje?
– Pažiūrėkite, kas šiandien yra sėkmingi verslininkai:jiems visiems apie 44–45-erius. Profesionalūs vadovai, kitų sričių specialistai šiandien yra 30-ies ir šiek tiek vyresni. Jie – puikūs specialistai, kurie gali vadovauti verslui, tačiau nėra verslininkai.
– Kas atsitiko, kad taip pasikeitė žmonės?
– Lietuviai yra iš principo verslūs, tačiau dabartinė situacija rizikuoti neskatina. Gyvenimo pagerėjimas, komfortas sukuria saugią aplinką, kurioje gali rizikuoti paimti paskolą būstui, tačiau verslui sukurti reikia turėti daugiau kovinės dvasios.
Atėjo laikas užsiauginti kartą, kuri nebijo rizikuoti, turi supratimą apie inovacijas ir technologijas, kuri galėtų imtis kurti verslus. „Startuolių“ kūrimas išmoko klysti ir vėl bandyti iš naujo: gali nunykti dešimt pirmųjų sukurtų įmonių, bet vienuolikta ims ir išaugs.
– Kalbėjote apie asmenines savybes. O kokias profesines kompetencijas įgyja studentai?
– Manau, kad mūsų – ekonomikos ir verslo fakulteto – studentų išskirtinumas yra tas, kad jie yra įpratę dirbti grupėse. Pavyzdžiui, kai pas mus ateina į magistrantūrą technologinių specialybių bakalaurai, jiems pradžioje būna sunku susiorientuoti. Mūsiškiai studentai mokomi dirbti komandoje – dažnas dėstytojas net neleidžia jiems patiems rinktis savo grupės narių, nes juk darbe dažniausiai komandos nepasirinksi.
Iš dalykinių kompetencijų – turime praktiškai visas verslo ir ekonomikas kryptis, kurios tarpusavyje neblogai dera, ir, ko gero, gražiai derėtų prie bet kurios technologijos mokslų krypties gretutinės studijų programos.
– Bendradarbiaujate su verslu, turbūt susiduriate ir su darbdavių lūkesčiais. Kokie jie?
– Manyčiau, kad verslui atėjo laikas nustoti peikti, ir labiau įsitraukti į savo darbuotojų ugdymą. Visuose KTU studijų programų komitetuose yra verslo atstovų. Jeigu jie į tai žiūri atsakingai, tai tikrai turi galimybę susikurti universitete dėstomų programų turinį.
– Ar verslo atstovai išnaudoja šią galimybę?
– Kai kurie – taip. Pavyzdžiui, mūsų fakulteto studijų programų komitete dalyvaujantys verslininkai yra labai aktyvūs. Jie dalyvauja visuose posėdžiuose ir tikrai labai aštriai diskutuoja. Taigi, galiu paliudyti, kad universitetas tikrai yra pasiruošęs išklausyti verslo poreikių.
Verslo atstovus kviečiame skaityti paskaitas, pristatyti savo atvejus, kurie galėtų tapti studentų baigiamųjų, kursinių darbų tematikomis. Kai kuriose studijų programose (pavyzdžiui, rinkodaros) bendradarbiavimas vyksta labai aktyviai.
– Studentų praktika įmonėse, ko gero pati įprasčiausia verslo ir universiteto bendradarbiavimo forma?
– Galimybių yra tikrai nemažai, tačiau trūksta vadinamųjų „šešėliavimo“ praktikų. Jau nuo pirmo kurso studentai galėtų dalyvauti tokiose stebėjimo praktikose – vaikščioti į susirinkimus įmonėje, į susitikimus. Taip jie susidarytų tikrą vaizdą: štai taip atrodo rinkodaros specialisto diena, o taip – inžinieriaus, šitaip – generalinio direktoriaus.
– Į jauno darbuotojo mokymą reikia nemažai investuoti.Galbūt dėl to absolventų įsidarbinimas po aukštosios mokyklos baigimo tesiekia 80 proc.?
– Jeigu verslo atstovai dalyvautų savo darbuotojo ugdyme nuo pradžių, jiems nereikėtų tiek daug investuoti į jauno „žalio“ specialisto mokymus.
Karjeros kontaktų mugės yra puiki proga abiems pusėms pasidalinti lūkesčiais, tačiau jei ta „apšildomoji“ dalis įvyktų anksčiau – paskaitų, praktikos metu –kontaktas įvyktų greičiau ir būtų efektyvesnis.
– Kokios įmonės yra labiausiai linkusios bendradarbiauti su universitetais?
– Įmonės siekia būti socialiai atsakingos, todėl dabar yra daug labiau linkusios bendradarbiauti su universitetais nei prieš kelerius metus.Atviriausi yra bankai, užsienio kapitalo bendrovės, inovatyvios įmonės. Manau, kad tai priklauso nuo vadovų mąstymo – reikalingas atviresnis, platesnis požiūris. Didelių įmonių vadovai dažnai turi atitinkamą išsilavinimą, būna matę daugiau pasaulio. Prie verslo „banginių“galbūt sunkiau prieiti, bet kalbėtis, bendrauti, dirbti su jais lengviau.
Didžiausia Baltijos šalyse karjeros kontaktų mugė „KTU Karjeros dienos 2015“ vyks vasario 24 d. 10–16 val.Renginyje dalyvaus daugiau nei 120 įmonių, organizacijų ir valstybinių institucijų. Laukiama daugiau nei 7 tūkst. studentų ir moksleivių. Renginys vyks Kauno „Žalgirio“ arenoje (Karaliaus Mindaugo pr. 50). Daugiau informacijos: http://karjerosdienos.lt/
KTU Karjeros centro strateginis partneris UAB „Virtustream LT“
Renginio mecenatas „CallcreditInformationGroup“
WEB sprendimų partneris UAB „DATA DOG“
Generaliniai rėmėjai:
UAB „Coca-Cola HBC Lietuva“
UAB „Littelfuse“
„BarclaysTechnology Centre LimitedBranch“
UAB „Juodeliai“
UAB „Senukų prekybos centras“
