Biomedicinos inžinerijos srityje sukuriama įranga leidžia efektyviau, tiksliau, neskausmingai diagnozuoti ligas bei jas gydyti. Dėka cheminės technologijos vaistai yra švaresni, greičiau patenkantys ten, kur reikia.
Skatindami skirtingų mokslinių sričių tyrėjų ir universitetų bendradarbiavimą sveikatos technologijos ir biotechnologijos srityje, Kauno technologijos universitetas (KTU) ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) metams laiko skyrė beveik 120 tūkst. eurų paramą bendriems mokslininkų projektams.
„Tai yra pirmas kartas Lietuvoje, mano žiniomis, kai aukštosios mokyklos iš savo vidinių išteklių – KTU MTEPI ir LSMU Mokslo fondų – skiria lėšų bendriems projektams. Žinoma, tarpinstituciniai mokslo projektai nėra retenybė, tačiau dažniausiai mokslininkai jungia savo jėgas norėdami gauti išorinį finansavimą.
Biomedicinos inžinerija vystosi kartu su savo tiesioginiais vartotojais, o tai yra klinikos, medikai, pacientai. Todėl labai džiaugiamės ir branginame savo partnerius LSMU, nes jų dėka tai, ką mes sukuriame, yra naudinga, jie išryškina problemas ir atskleidžia poreikį“, – sako KTU mokslo prorektorė Asta Pundzienė.
„LSMU ir KTU turi senas mokslinio bendradarbiavimo tradicijas. Drauge vykdomi tarpdisciplininiai tyrimai, jungiantys technologijos ir biomedicinos mokslus. Tai padeda plačiau vertinti problemą, rasti būdus jai išspręsti, t.y. įgyvendinti klinikines idėjas. 2014 m. buvo finansuojami geriausi projektai, pasiūlyti LSMU ir KTU mokslininkų. Šiais metais numatoma ne tik remti mokslinius tyrimus, bet ir skatinti jau gautų rezultatų pagrindų prototipų gamybą, rezultatų patentavimą“, – teigė LSMU mokslo prorektorė Vaiva Lesauskaitė.
Universitetų atstovai džiaugiasi, kad buvo sulaukta labai daug paraiškų gauti finansavimą bendriems projektams – 40, iš jų buvo atrinkti 8 tyrimai. Pagrindinis abiejų universitetų tikslas buvo remti tuos projektus, kurių rezultatas būtų „apčiuopiamas“ – patentas, maketas, prototipas. Džiugu tai, kad pirmieji projektai tikrai baigėsi žymiais rezultatais.
Nauji bendradarbiavimo ir tarpdisciplininių tyrimų laukai atsivers jei Lietuvoje bus įkurtas 60 mln. eurų vertės pasaulinio lygio sveiko senėjimo kompetencijų centras vystantis sveikatos technologijas. Tokia galimybė atsirado KTU koordinuojamam projektui „Sveikas senėjimas“ patekus į finalinį programos „Horizontas 2020“ srities „Pažangos sklaida ir dalyvavimo plėtra“ priemonės „Komandų kūrimas“ etapą.
KTU paraišką teikė kartu su partneriais LSMU, VU Biotechnologijos institutu bei Lundo universitetu (Švedija) ir Suomijos techninių tyrimų centru.
Bendri KTU ir LSMU projektai:
„Nepusiausviras reversinis asimetrinis testavimo-treniravimo įrenginys (NERATTI)“ (dr. Vytautas Poškaitis (LSMU), dr. Vytautas Grigas (KTU));
„Ultragarsinio metodo sukūrimas kraujo krešėjimo parametrų ištyrimui (UKOAG)“ (dr. Vacis Tatarūnas (LSMU), dr. Reimondas Šliteris (KTU));
„Aukšto dažnio ultragarso ir informacinių technologijų reikšmė melanocitų kilmės odos navikų diagnostikai (SkinTech)“ (dr. Skaidra Valiukevičienė (LSMU), dr. Renaldas Raišutis (KTU));
„Nanokompozitinių dangų taikymas inovatyvių antimikrobinių dangų ir optinių biojutiklių kūrimui (NANOBIOSENSOR)“ (dr. Modestas Ružauskas (LSMU), dr. Tomas Tamulevičius (KTU));
„Transkranijinės sonografijos žymenų, skirtų Parkinsono ligos diagnostikai, tyrimas (NEUROSONO)“ (habil. dr. Daiva Rastenytė (LSMU), habil. dr. Arūnas Lukoševičius (KTU));
„Sinergetinių sidabro/vario nanodalelių ir grafeno oksido nanokompozitų dangų formavimas ir jų antimikrobinio aktyvumo vertinimas (GOtoAgCu)“ (dr. Asta Vitkauskienė (LSMU), dr. Virginija Jankauskaitė (KTU));
„Sąsajos tarp žemės magnetinio lauko ir žmogaus arba gyvūno širdies ir kraujagyslių sistemos funkcinės būklės (GEOMAG)“ (habil. dr. Alfonsas Vainoras (LSMU), habil. dr. Minvydas Ragulskis (KTU));
„Celiuliozės/biogeninių medžiagų kompozitų, skirtų žandikaulio atstatymui, gavimas ir tyrimas (Žandikaulis)“ (dr. Gintaras Juodžbalys (LSMU), dr. Jolanta Liesienė (KTU)).
