Cianobakterijų Vandenžydžių žvynakrėčių (lot. Aphanizomenon flos-aquae) žydėjimai Kuršių mariose yra beveik kasmet pasikartojantis reiškinys. Intensyvus šių bakterijų vystymasis vasaros ir rudens sezonais kelia grėsmę biologinei įvairovei, žuvų ištekliams ir mažina pajūrio kaip turizmo ir rekreacijos regiono patrauklumą.
Atliekami moksliniai tyrimai yra skirti suprasti žydėjimą sukeliančių cianobakterijų biologiją ir ekologiją. Jie gali padėti sukurti efektyvias kontrolės priemones, ir taip užtikrins Kuršių marių ir kitų vandens telkinių ekosistemos pusiausvyrą.
Organizmų genomas – tai genetinės informacijos rinkinys, kuriame užkoduotas organizmų vystymosi ciklas ir istorija, jų gebėjimas reaguoti į nepalankias sąlygas ir prisitaikyti prie nuolat kintančios aplinkos. Genomo analizė yra raktas, leidžiantis suprasti ryšį tarp genotipo ir fenotipinių požymių, kurie pasireiškia tam tikromis aplinkybėmis. Šio ryšio supratimas yra ypač svarbus pritaikant mokslines žinias spręsti ekosistemų problemas.
Bendrų Gamtos tyrimų centro Algologijos ir mikroorganizmų ekologijos laboratorijos, Klaipėdos universiteto Jūrinio mokslų ir technologijų centro, bendrovės „Thermo Fisher Scientific Baltics“ ir Vilniaus universiteto Biotechnologjios instituto mokslininkų pastangų dėka buvo atlikta Kuršių marių cianobakterijos Aphanizomenon flos-aquae viso genomo sekoskaita. Tai – ne tik vienas pirmųjų de novo nuskaitytas A. flos-aquae genomas Baltijos jūros regione, bet ir antroji šios cianobakterijos genomo sekoskaita pasaulyje. Tolimesnė genomo analizė suteiks mokslininkams galimybę suprasti genetinį ir molekulinį šios rūšies adaptacijos pagrindą, leis prognozuoti galimą organizmo atsaką į Kuršių marių ekosistemos kitimą, antropogeninį poveikį, taršą ir kitus veiksnius.
Mokslinių tyrimų rezultatai bus publikuoti Amerikos mikrobiologijos draugijos leidžiamame žurnale „Genome Announcements“ 2015 m. vasario mėnesį.
