Povandeniniai robotai gali būti naudojami tirti mažam, konkrečiam objektui ar naudoti paieškai ir tirti objektus plačiu spektru (augmeniją, gruntą, paskendusius laivus). Šiuo atveju, klaipėdiečiai išsiskiria virš vandeniniu robotu. Daugiau tokio pobūdžio robotų nėra. Inžinierius-geofizikas Evaldas Narušis kuklinasi ir pristatydamas šį įrenginį teigia: „Nelaikyčiau to išradimu. Mokydamiesi laivo inžinerijos katedroje, kartu su kolega, padarėme šį robotą kaip magistro darbą. Neleisdami jam dulkėti, panaudojome jį gylio matavimams atlikti, – komentavo Evaldas. – Iš esmės tai platforma, kuri su tam tikrais prietaisais gali matuoti vandens sudėtį, temperatūrą, gylį“.
Kaip ir daugelyje sričių, tokių įrenginių gamybai nemažai įtakos turi finansai. Kūrėjai šio įrenginio korpusą surinko patys, iš savų pinigų: „Būtų smagu turėti tokią pinigų sumą, jog korpusą galėtume nusipirkti patys, panaikintume matomus trūkumus. Na, o gamyba užtruko porą metų.“ – pasakojo Evaldas. – „Šis įrenginys pasiteisino. Padeda išmatuoti etapą, kurio negali pasiekti laivas ar įbristi žmogus, kaip pavyzdys 250 metrų nuo kranto ir 3 metrai gylio.“
Kitas Tomo Lenkausko kuriamas įrenginys, kurį naudos kiti kaip pagalbinį, padės dirbti prastesnėmis oro sąlygomis nei buvo galima iki šiol: „Tai padės padidinti dienų skaičių, kurį bus įmanoma dirbti jūroje, nes dabar panašiems tyrimams atlikti reikia pakankamai ramaus vandens,“ – teigė Tomas. Tuo tarpu Evaldas Narušis, kartu su kolegomis tobulins esamą modelį: „Norime jį padaryti geresnį, ištaisyti esamas klaidas, tačiau viskas priklausys nuo turimos pinigų sumos. Matau problemas, su kuriomis susiduria tyrėjai – archeologai, toks įrenginys, kaip mūsų, jiems tikrai pagelbėtų.“ – tikina Evaldas.
Įkvėpimą kurti, norą ieškoti, gilinti žinias suteikia smalsumas: „Popierinis darbas man ne prie širdies, studijuojant bakalaurą, magistrą, man visada norėjosi daryti kažką įdomaus. Įdomu, kas dedasi po tuo vandeniu, kažko ypatingo ten neatrandam, bet smalsumas daro savo,“ – juokauja Evaldas.
Pašnekovai kartu su Jūros mokslų ir technologijų centro direktoriumi prof. habil. dr. Sergej Olenin dalyvavo spalio mėnesį vykusioje šeštojoje jūros robotų ir programų tarptautinėje konferencijoje „Breaking the surface 2014“ Kroatijoje. Joje dalyviai įgijo naujos patirties, žinių, išbandė savus įrenginius, grįžo pilni įspūdžių.
Domantė STANKEVIČIŪTĖ
