„Pax Baltica“ – tai nuo 1989 m. kiekvieną rudenį organizuojami seminarai, į kuriuos įsitraukti ir savo mintimis apie Europos saugumą pasidalinti kviečiami politikai, istorikai, žurnalistai, bei karinį laipsnį turintys asmenys iš Vidurio Europos valstybių. Nors griuvus Berlyno sienai, o kartu su ja ir sovietiniam rėžimui, Europoje tikėta, jog visuomenė mokysis iš savų klaidų ir nesantarvė tarp valstybių baigsis, tačiau nesiliaujantys kraujo praliejimai Balkanuose, o dabar – beveik metus besitęsiantys neramumai Ukrainoje įrodė, jog taikos nėra.
Pirmąją suvažiavimo dieną pranešimus skaitė švedų žurnalistas ir rašytojas K. A. Abrahamsonas, dalindamasis mintimis, jog:„paskutinė kulka visada šaus į kaimyną“; „<…> atsiminkite, žydams reikėjo 40 metų, kad išeitų iš dykumos. Po Sovietų Sąjungos žlugimo praėjo tik keli dešimtmečiai. Iki demokratijos užuomazgų atsiradimo čia prireiks daug daug laiko..“. Švedijos ambasadorius Rygoje H. Landerholmas kvietė visus pamąstyti, kad tai, kas šiandien vyksta Europoje „<…> yra tikrai ne Šaltasis karas. Ir net ne jo atgarsiai.“.Politikos apžvalgininkas, vilnietis, M. Laurinavičius pristatė Baltijos valstybių situaciją ir galimus scenarijus karo atveju, tuo tarpu žurnalistas iš Kaliningrado – A. Milonanovas – papasakojo apie Kaliningrado kasdienybę bei žiniasklaidos Rusijoje skleidžiamą propagandą.
Antrąją suvažiavimo dieną visi dalyviai buvo pakviesti į uždarą diskusijų popietę. Čia studentai kalbėjo apie istorinės praeities svarbą bei istorinių faktų įtaką šiandieniniams veiksmams Donecko srityje.
„Pax Baltica“ suvažiavimo akimirkos. M. Laurinavičius (kairėje), A. Milonanov, K. A. Abrahamsson, H.Landerholm ir konferencijos moderatorius S. Ring.
Mildos Kontrimės nuotrauka.
