Verslininkams, siekiantiems pažvelgti į brandų verslą naujomis akimis ir suteikti jam pridėtinės vertės, gali padėti revoliucingas kūrybinio mąstymo metodas – design thinking.
„Design thinking kūrybinio mąstymo metodas JAV skaičiuoja dešimtmetį, o Lietuvoje imtas taikyti visai neseniai. Pasaulinė patirtis byloja, kad design thinking yra tas faktorius, kuris jaunuoliams, dirbantiems garažuose, padeda iš rinkos išstumti dideles, keliasdešimt metų sėkmingai veikusias korporacijas,“ – sakė ISM Iniovatorių bazės projektų vadovė Indrė Kreivytė.
Daugiau nei kūrybinis mąstymas
Design thinking – tai vienas naujausių ir radikaliausių būdų įžvelgti inovacijas kasdienėje aplinkoje. I. Kreivytė paaiškino, kad šis kūrybos metodas – ne tik mąstymo būdas, tai – darbo būdas arba metodiškas ir kūrybiškas problemų sprendimas. „Ši metodika reikalauja gerai apgalvoti ne tik fizinę idėjos įgyvendinimo fazę, tačiau visus inovacijos kūrimo etapus: kūrybinio proceso aplinką, eigą, rezultato monitoringą ir sprendimo tobulinimą po jo įgyvendinimo. Design thinking kūrybinį procesą tiesiogiai orientuoja į vartotojo poreikius, į kūrybinį procesą įtraukiant įvairių disciplinų specialistus. Šie geba sujungti skirtingus požiūrius į vieną ir suteikti sprendimams prasmės, vertės ir potencialo rinkose“, – pasakojo I. Kreivytė.
Design thinking kūrybinio mąstymo principai remiasi aiškiais idėjos tobulinimo etapais, kuriuos išbandė pažangiausi užsienio universitetai JAV, Brazilijoje, Australijoje, Prancūzijoje, Tailande, Olandijoje. Šiuo mąstymo metodu inovacijas kuria tokios užsienio kompanijos kaip: „Procter & Gamble Co“, „Nike“, „Microsoft“, „IBM“, „Google“, „Pepsi“ ir daugelis kitų.
ISM Vadybos ir ekonomikos studentai design thinking mąstymo metodą akademinėje veikloje pritaikė vieni pirmųjų šalyje. Šiandien, remdamiesi juo, studentai sprendžia realias Lietuvos verslo įmonių problemas, kuria produktų, paslaugų patobulinimus bei unikalius rinkodaros ar reklamos pasiūlymus.
Progresyviam verslui
I.Kreivytė pasakojo, kad design thinking metodas skirtas ne tik jauniems drąsiems ir ambicingas jaunuoliams, norintiems pradėti savo verslą, tačiau ir verslininkams, siekiantiems atnaujinti savo veiklą, pritraukti naujų vartotojų.
„Lietuviai turi daug potencialo ir motyvacijos kurti verslą, tačiau mums neretai pritrūksta drąsos ir plataus mąstymo. Bendraudami su verslininkais, supratome kūrybinių sprendimų poreikį jų įmonėse, todėl pasiūlėme bendradarbiauti su studentais, dirbančiais design thinking metodu. Taip sukūrėme pažangią studentų ir verslininkų bendradarbiavimo sistemą, naudingą abiem pusėm. Verslininkai turi galimybę pritaikyti inovatyvius sprendimus savo versle, o studentai įgauna darbo patirties, žinių. Yra atvejų, kai kūrybingus ir iniciatyvius jaunuolius verslo įmonės pakviečia įgyvendinti sukurtų idėjų. Keli studentai jau dirba įmonėse, kurioms pasiūlė veiklos inovacijas“, – pasakojo ISM Inovatorių bazės projektų vadovė.
Praėjusiais metais ISM studentai sukūrė mineralinio vandens „Neptūnas“ reklaminę kampaniją „Super Neptūno Portalas“ „Nike aš bėgu. Vilnius/DNB pusmaratonis“ bėgimui. Jaunuoliai pasiūlė pagaminti vartus, kurie pasitiktų bėgančius sportininkus lengva vandens dulksna, citrusinių vaisių kvapu, uždegančia pergalinga muzika.
„Neptūno arka“ buvo vienas iš maloniausių netikėtumų maratono bėgimo metu. Netikėtumo efektas tapo dar didesnis, kai sužinojau, jog idėją šiai kampanijai pasiūlė studentai. Studentų inovatyvumas ir ypač tai, kad jie nėra pririšti prie senų mąstymo modelių visada žavi ir yra puikių, dažnai paprastų ir originalių idėjų šaltinis“, – sakė UAB „BENCO Baltic Engineering Company“ valdybos pirmininkas Darius Montvila.
Jam antrino ir kampaniją įvykdę natūralaus mineralinio vandens „Neptūnas“ atstovai. „Idėja labai novatoriška, todėl ir patraukė mūsų dėmesį. Siekėme, kad mūsų produktas būtų interaktyviai pristatytas vartotojui visais 5 pojūčiais: lytėjimo, klausos, regos, skonio ir uoslės. Studentai kaip reikiant padirbėjo. Nors kai kurių reklaminės kampanijos elementų neįvykdėme dėl laiko stokos, šį projektą vertiname kaip itin sėkmingą“, – sakė „Neptūno“ marketingo vadovė Milda Petrus.
„Studentams design thinking metodas ugdo savybę į viską žiūrėti plačiau, kurti produktus ir paslaugas, kurias žmonės mylėtų, mėgautųsi. Tokiose veiklose studentai dirba 100 procentų, juos motyvuoja vienintelis rezultatas – kad verslo atstovai „nupirktų“ idėją“, – sakė I. Kreivytė.
ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto studentai design thinking metodą akademinėje veikloje taiko nuo 2011 metų. Remdamiesi šiuo mąstymo it kūrybos metodu studentai sprendžia realias šalies verslo problemas. Design thinking metodo taikymą mokymo procese palaiko ir skatina ISM partneriai ir rėmėjai „Danske Bank”, „Nestle Baltics“, DNB, LAWIN, „Linas agro“, „Kauno grūdai“, „Hanner“, „Neptūnas“, „Acme“, „Lindorff“, „Rokiškio sūris“, „Mirror Support Services“ ir kiti. Per dvejus metus studentai sukūrė iki 40 pasiūlymų verslo įmonėms. Penki jų pasiūlymai kompanijose buvo įgyvendinti.
Pirmasis Lietuvoje design thinking centras
ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas, reaguodamas į verslo partnerių poreikius ir pokyčius darbo rinkoje, ėmėsi įgyvendinti plėtros planus. Vienas jų – ISM Inovatorių bazės steigimas.
Inovatorių bazė – eksperimentinių verslumo ir inovacijų veiklų erdvė, atvira visiems Lietuvos studentams. Vienas iš Verslo inovacijų instituto tikslų – populiarinti inovacijų kūrimo praktiką Lietuvoje, skatinanti verslo sektoriaus ir akademinės bendruomenės bendradarbiavimą.
