Pasak VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto Verslo technologijų ir verslininkystės katedros docentės dr. Jurgos Vestertės, tai keičia ir požiūrį į būsimų marketingo specialistų rengimą.

„Šiandien nebeužtenka gražiai komunikuoti. Reikia suprasti, kaip žmonės priima sprendimus, kaip technologijos keičia jų elgseną, ir gebėti šias įžvalgas paversti sprendimais, kuriančiais vertę verslui“, – sako dr. J. Vestertė.

Marketingo specialisto vaidmuo tampa platesnis

VILNIUS TECH Verslo vadybos bakalauro studijose marketingo specializacija formuojama remiantis platesniu požiūriu į verslą. Studentai pirmiausia įgyja tvirtus verslo vadybos pagrindus, o vėliau gali rinktis specializaciją – marketingą arba projektų valdymą.

Anot docentės, toks studijų modelis nėra atsitiktinis – jį diktuoja besikeičiantys verslo poreikiai.

„Siekiame, kad studentai ne tik įgytų marketingo žinių, bet ir suprastų, kaip organizacijose kuriama vertė. Tam neužtenka išmanyti vien marketingo priemones, reikia suprasti verslo procesus, sprendimų priėmimo logiką, duomenų vaidmenį, technologijų galimybes ir projektinį darbą. Būtent toks platesnis požiūris leidžia marketingo specialistui tapti ne reklamos kampanijų vykdytoju, o verslo sprendimų partneriu“, – sako dr. J. Vestertė.

Pasak jos, šiandien marketingo sprendimai retai priimami izoliuotai – jie labai susiję su finansais, klientų patirtimi, technologijomis, produktų vystymu ir organizacijos strategija.

Vien kūrybiškumo nebeužtenka

Marketingo specializacijoje studentai mokosi suprasti vartotojų elgseną, analizuoti rinką, kurti ir valdyti prekės ženklus, planuoti marketingo komunikaciją bei taikyti šiuolaikinius skaitmeninio marketingo sprendimus. Tačiau docentė pabrėžia, kad šiandien svarbiausia kompetencija tampa gebėjimas orientuotis sudėtingoje ir nuolat besikeičiančioje aplinkoje.

„Manome, kad viena svarbiausių kompetencijų tampa gebėjimas nepasimesti sudėtingume. Šiandien didžiausias iššūkis nėra informacijos trūkumas. Jos turime daugiau nei bet kada anksčiau. Tikrasis gebėjimas – atsirinkti tai, kas svarbu, kritiškai įvertinti ir priimti sprendimus“, – tikina dr. J. Vestertė.

Būtent todėl VILNIUS TECH, technologiškai orientuoto universiteto aplinkoje, daug dėmesio skiriama sisteminiam mąstymui, duomenų interpretavimui ir projektiniam darbui. Studentai teorines žinias taiko spręsdami realius verslo iššūkius, dirbdami su šiuolaikiniais skaitmeniniais įrankiais ir vykdydami praktinius projektus. 

Viena iš erdvių, kuriose šis požiūris įgyvendinamas praktiškai, yra marketingo laboratorija. Joje studentai, rengdami praktinius projektus ir baigiamuosius darbus, taiko šiuolaikinius vartotojų elgsenos tyrimų metodus. Pavyzdžiui, joje studentai naudoja akių judesių sekimo (angl. eye-tracking) technologiją, leidžiančią objektyviai analizuoti, kaip žmonės iš tiesų žiūri ir suvokia reklamas, interneto svetaines ar produktų išdėstymą. Tokie tyrimai padeda būsimiems marketingo specialistams sprendimus grįsti ne nuojauta, o realiais duomenimis.

O kaip dirbtinis intelektas?

Diskusijose apie studijas vis dažniau kyla klausimas, kiek jose vietos skiriama dirbtiniam intelektui (DI) ir skaitmeniniams įrankiams. Pasak doc. dr. J. Vestertės, šių kompetencijų jau nebeužtenka ugdyti atskirame studijų modulyje.

„Šiandien gebėjimas dirbti su duomenimis, taikyti DI sprendimus ir kritiškai vertinti jų rezultatus nėra ugdomas atskirame studijų dalyke. Šios kompetencijos integruojamos į įvairius studijų programos dalykus ir praktinius darbus.“

Todėl svarbiausia tampa ne pats įrankis, o gebėjimas suprasti jo galimybes, atpažinti ribas ir taikyti technologijas ten, kur jos iš tiesų kuria vertę verslui.

„Šiandien mokyti vien „ChatGPT“ būtų tas pats, kas prieš dešimt metų mokyti vien konkrečios socialinių tinklų platformos. Įrankiai keičiasi, o gebėjimas kritiškai mąstyti, mokytis ir prisitaikyti išlieka“, – sako docentė.

Kam šios studijos tinka labiausiai?

Marketingo studijos šiandien tinka ne tik tiems, kurie domisi kūryba, komunikacija ar reklama. Anot pašnekovės, šioje srityje geriausiai jaučiasi smalsūs žmonės, norintys suprasti, kas slypi už vartotojų pasirinkimų ir verslo sprendimų.

„Manau, šiose studijose labiausiai „sužydi“ žmonės, kuriems neužtenka tik „Instagramo“ estetikos. Tie, kurie pradeda klausinėti: kodėl žmonės iš tikrųjų perka? Kodėl vieni sprendimai veikia, o kiti – ne? Kaip technologijos keičia mūsų elgseną?“, – sako dr. J. Vestertė.

Pasak jos, šiuolaikinis marketingas reikalauja gebėjimo matyti platesnį vaizdą – suprasti žmones, analizuoti duomenis, jungti skirtingas verslo sritis ir priimti sprendimus aplinkoje, kuri nuolat keičiasi. Vien kūrybiškumo nebeužtenka – reikia gebėti matyti sistemą, suprasti žmones, nepasimesti duomenyse ir priimti sprendimus aplinkoje, kuri keičiasi greičiau nei spėjame parsisiųsti dar vieną programėlės atnaujinimą.

Todėl šios studijos labiausiai tinka tiems, kuriems įdomu ne tik pardavimas ar reklama, bet ir tai, kaip idėjos virsta sėkmingais produktais bei paslaugomis.

Kur dirba absolventai?

Marketingo specializacijos absolventai renkasi įvairias karjeros kryptis – dirba komunikacijos, skaitmeninio marketingo, projektų valdymo, pardavimų, klientų patirties, verslo vystymo srityse, kuria savo verslus arba atranda save hibridinėse pozicijose, kur susijungia marketingas, technologijos ir verslo procesai. Tokią karjeros įvairovę lemia ir tai, kad marketingo kompetencijos šiandien pritaikomos gerokai plačiau nei tradicinėse marketingo pozicijose.

Pasak docentės, šiandien darbo rinkoje svarbiausia tampa ne gebėjimas atlikti vieną konkrečią funkciją, o mokėjimas prisitaikyti. „Dalis pozicijų, kurios dabar atrodo itin aktualios, prieš kelerius metus apskritai dar neegzistavo, o kai kurios šiandien jau transformuojasi dėl technologijų ir dirbtinio intelekto įtakos“, – sako J. Vestertė.

Tokioje darbo rinkoje pranašumą įgyja tie, kurie turi ne tik konkrečių marketingo žinių, bet ir platesnį verslo supratimą.

„Daugiau galimybių dažnai turi ne tie, kurie ruošiasi vienai labai siaurai funkcijai, o tie, kurie geba nuolat mokytis, prisitaikyti ir matyti platesnį verslo paveikslą. Technologijos keisis ir toliau, tačiau gebėjimas suprasti verslą bei kurti vertę išliks tuo, kas marketingo specialistą daro reikalingą bet kurioje organizacijoje“, – pabrėžia dr. J. Vestertė.