Pats ilgą laiką nežinojęs, ką nori studijuoti, po mokyklos pasirinkęs pertrauką ir net pakeitęs studijų kryptį, jis šiandien atvirai kalba apie klaidas, mitus ir sprendimus, kurių jauni žmonės neturėtų bijoti. Artimiausiomis dienomis Jokūbo mintis apie studijų ir karjeros pasirinkimus bus galima išgirsti ir gyvose diskusijose – jis dalyvaus sausio 22–23 dienomis „Litexpo“ vyksiančioje parodoje „Studijos & Karjera“.

Mokytojo kelias prasidėjo… ne nuo studijų

Paklaustas, ar jam pačiam buvo lengva pasirinkti studijų kryptį, Jokūbas neslepia – tai buvo vienas sudėtingiausių etapų. Jį domino ne viena sritis, todėl iškart po mokyklos jis nusprendė apskritai nestudijuoti.

„Nusprendžiau skirti laiko geriau pažinti save – per skirtingas patirtis, veiklas, bandymus. Net įstojęs į aukštąją mokyklą pirmąsias savo studijas nusprendžiau palikti ir perstojau mokytis į kitą sritį“, – apie savo ieškojimų kelią pasakoja Vilniaus Fabijoniškių gimnazijos anglų k. mokytojas.

Visgi, jei šiandien būtų dvyliktokas, Jokūbas nedvejoja – viską darytų taip pat.

„Manau, labai naudinga trumpam nušokti nuo švietimo sistemos, daugiau patirti pasaulį ir save. Tada daug lengviau suprasti, ko iš tikrųjų nori, nes aštuoniolikmečiui apsispręsti, ką norės veikti visą likusį gyvenimą, gan sudėtinga. Galiausiai sprendimas surado mane, o ne aš – jį. Pradėjęs studijuoti, gavau dėstytojos pasiūlymą pavaduoti anglų kalbos mokytoją ir taip pradėjau juo dirbti. Šio sprendimo niekada nesigailėjau“, – dalijasi jis.

Per daug galimybių ir „gražiai supakuoti“ gyvenimai

Pasak mokytojo, šiandieniniai moksleiviai pasimetę labiau nei ankstesnės kartos. Ne todėl, kad jiems trūktų informacijos, o todėl, kad jos per daug.

„Galimybių yra tiek daug, pasaulis labai atviras, o socialiniai tinklai rodo daugybę gražiai supakuotų gyvenimo būdų ir profesijų. Tada tampa sunku atskirti, kas iš tikrųjų įdomu, o kas tiesiog populiaru. Dėl to jauni žmonės dažnai renkasi ne tai, kas jiems artima, o tai, kas atrodo saugu, prestižiška ar teisinga“, – sako J. Širvinskas.

Jis priduria pastebintis, kad prie šio spaudimo stipriai prisideda ir tėvai. 

„Net jei intencijos geros, manau, kad tėvai vis dar kišasi per daug. Žinau ne vieną atvejį, kai vaikai buvo verčiami studijuoti „reikiamą“ specialybę. Tokie sprendimai niekada neatneša laimės, o tuo labiau gerų abipusių santykių tarp tėvų ir jų vaiko. Mano manymu, tėvų vaidmuo – palaikyti, diskutuoti, bet ne kelti ultimatumus ar projektuoti savo svajones“, – dalijasi jis.

Didžiausią klaidą daro ne rinkdamiesi studijas, o egzaminus

Anot Jokūbo, viena didžiausių klaidų, kurią patys moksleiviai daro dar iki studijų – brandos egzaminų pasirinkimas. Moksleiviai dažnai vadovaujasi ne savo interesais, o tuo, kas lengviau, ar ką renkasi draugai.

„Dažnai girdžiu, kad mokiniai brandos egzaminus renkasi pagal tai, koks mokytojas moko tą dalyką, kas atrodo lengviau, ir nepagalvoja, ko jiems gali prireikti ateityje ar kas įdomu. Pasitaiko ir atvejų, kai savo svajonių moksleiviai atsisako dėl draugų ar antrosios pusės“, – sako jis.

Šiemet laikotarpis, per kurį galima apsispręsti dėl brandos egzaminų, pratęstas iki vasario 15 dienos. Mokytojas ragina šį laiką išnaudoti strategiškai.

„Svarbu galvoti ne apie tai, kas lengviausia, o apie tai, kas suteiks daugiau galimybių ateityje. Net jei dar nežinai, ką studijuosi, nereikia uždaryti durų per anksti“, – pataria jis.

Sprendimas be spaudimo: nuo ko pradėti?

Paklaustas, kaip jis patartų priimti sprendimą dėl studijų, J. Širvinskas rekomenduoja pradėti galvoti nuo 9–10 klasės.

„Nebūtina jau labai rimtai planuoti, bet pradėti stebėti save: kas įdomu, kas sekasi, kokios veiklos traukia. Ir pirmiausia klausyti savęs, ne mokytojų ar tėvų. O jei nėra vienos aiškios krypties, atsirinkti kelias, į jas pasigilinti, pagalvoti, kaip atrodytų darbas po studijų – ar su žmonėmis, ar individualus, ar kūrybinis, ar struktūruotas“, – pataria jis.

Jokūbas dalijasi, kad prieš apsispręsdamas dėl tolimesnio kelio pats lankėsi ir studijų mugėse, kurios padėjo susidaryti platesnį vaizdą apie studijų galimybes. Šiemet jis planuoja į „Litexpo“ parodą „Studijos & Karjera“ atsivežti savo auklėtinius – vienuoliktokus, kurie čia galės iš arčiau susipažinti su aukštosiomis mokyklomis, o tai turėtų palengvinti ir apsisprendimą dėl artėjančių brandos egzaminų. 

„Mugės suteikia galimybę pasikalbėti su studentais, skirtingų profesijų atstovais. Manau, kad tai labai vertinga, ypač tiems mokiniams, kurie neturi daug informacijos ar gyvena ne didmiesčiuose. Svarbiausia, lankantis parodoje, nebijoti klausti apie realią studijų patirtį: ką iš tiesų reiškia studijuoti pasirinktą kryptį, kaip atrodo kasdienybė, kokios yra realios galimybės po studijų. Būtent tokie klausimai padeda geriau suprasti, ar pasirinkta kryptis tikrai tinka“, – sako jis.

Mokytojas pabrėžia, kad svarbu laiką parodoje išnaudoti prasmingai – ateiti pasiruošus, išsikėlus tikslą, o ne tiesiog pasivaikščioti.

„Vieni nori palyginti aukštąsias mokyklas, kuriose galima studijuoti juos dominančią kryptį, kiti – pirmą kartą susipažinti su galimomis studijų sritimis. Net jei dar nėra aišku, ką konkrečiai nori studijuoti, verta pagalvoti, kurios sritys domina – pavyzdžiui, menai, sportas ar kitos kryptys – ir studijų mugėje pabandyti suprasti, kokios realios studijų ir profesinės galimybės ten egzistuoja“, – pataria jis.

Ramina, kad šis sprendimas – ne visam gyvenimui

Nors studijų ir karjeros pasirinkimas dažnai pristatomas kaip vienas svarbiausių gyvenimo sprendimų, J. Širvinskas ramina, kad jis nėra galutinis ar negrįžtamas. Svarbu pasirinkti kryptį, kuri tuo metu atrodo logiška ir artima, tačiau dar svarbiau suprasti, kad šiandien vertingiausias gebėjimas – keistis, mokytis ir prisitaikyti. 

„Gyvenimas nėra tiesi linija, o kelias dažnai formuojasi jau einant. Didžiausias mitas – kad pasirinkus ne tą kryptį gyvenimas baigtas. Studijas galima keisti, galima rinktis kitą magistrą, galima persiorientuoti bet kuriame etape. Dažnai jaunimas jaučia didžiulį spaudimą „neprašauti“, tačiau tai nėra sprendimas visam gyvenimui. Kartais drąsiausia yra pripažinti, kad dar nežinai, ir leisti sau ieškoti“, – pabaigia mokytojas.