Šiemet vasarą žadama daugiau darbų moksleiviams ir jaunimui. Lietuvos darbo birža numato, kad jaunimo įdarbinimas augs, nes daugės laisvų darbo vietų.
Šios įstaigos vyriausioji specialistė Milda Jankauskienė sako, kad jau pernai 16 - 24 metų jaunuolių užimtumo lygis padidėjo, tiesa, nedaug - 1 proc. Augimo tikimasi ir šiemet.
Jauni žmonės – viena labiausiai per sunkmetį nukentėjusių grupių, nes darbdaviai keletą pastarųjų metų buvo labiau linkę priimti patyrusius darbuotojus. Suaugusieji paauglius nukonkuravo netgi viešųjų darbų srityje.
Specialistė pastebėjo, kad su didžiausiomis įsidarbinimo problemomis susiduria nekvalifikuotas, tai yra neturintis jokios profesijos, ir nemotyvuotas jaunimas. Jų įsidarbinimo galimybės - pačios mažiausios. Tai patvirtina ir norinčių papildomai užsidirbti moksleivių patirtis.
Vyresniųjų klasių moksleiviai galimiems darbdaviams siūlo įvairias paslaugas: prižiūrėti vaikus, išvesti pasivaikščioti šunis, atlikti pagalbinius darbus statybose. Bet ne visiems vienodai sekasi.
Moksleivė renkasi darbdavius
Du vilniečiai vaikinai – 16 metų Darius ir Artūras, viename skelbimų portalų pasiskelbę, kad tiesiog ieško darbo po pamokų, nesusilaukė nė vieno skambučio.
Tuo tarpu 17 metų kaunietė Eglė jau netgi pati renkasi darbdavius. Patalpinusi skelbimą internete, moksleivė netrukus susilaukė pasiūlymų dirbti reklamos srityje, būti gide muziejuje. Ką gi ji parašė?
„Esu 17 metų komunikabili, protinga, sąžininga, kūrybinga, charizmatiška, siekianti savų tikslų. Turiu patirties platinant skrajutes, tvarkant įmonių archyvus, trečius metus vedu radijo laidas, įgarsinu reklamas, visur aktyviai dalyvauju. Šiuo metu vadovauju Mokinių Mokomajai Bendrovei (MMB).
Gebu atsakingai ir savarankiškai organizuoti ir planuoti darbo dieną, būti mandagi, tolerantiška aplinkiniams. Greitai orientuojuosi įvairiose situacijose, gebu išlaikyti savitvardą ir valdyti konfliktus. Šiuo metu mokausi, todėl nuo ryto dirbti negaliu“.
To užteko darbdaviams sudominti. Veikli mergina galėjo rinktis tarp darbo pasiūlymų. Mažiausiai patrauklus Eglei pasirodė pasiūlymas platinti lankstinukus: ji neslėpė, kad jau žvalgosi į kiek aukštesnes pozicijas ir norętų veiklos, susijusios su bendravimu, organizavimu.
„Reikia parašyti apie save išsamiau, atskleisti, ką moki. Parodyti privalumus, o ne nuvertinti save.
Jei parašysi tiktai, kad ieškai darbo - darbdavys tavęs neieškos. Jei vardinsi, ko nemoki – sėdėsi be darbo“, - pasidalijo patirtimi moksleivė.
Kokią profesiją rinksis ateityje, moksleivė dar nežino, tačiau tikisi, kad darbas ir visuomeninė veikla padės geriau suvokti savo gebėjimus, vertybes, interesus.
Jau dairosi darbo vasarai
Ženklų, kad įsidarbinti jaunuoliams bus lengviau, atsirado jau pernai: pradėjo atsigauti viešųjų darbų programos, kai kuriose mokyklose atsirado darbų vasarai. Darbai buvo paprasti - padėti remontuoti klases, tvarkyti aplinką, sodinti gėles.
Tiesa, pagal šias programas įsidarbinti bent vienam vasaros mėnesiui vis dar sunkoka: palyginti su metais prieš krizę, viešųjų darbų finansavimas sumažėjęs beveik 10 kartų.
Kaip bus šiemet, netrukus paaiškės: kaip tik šiuo metu šalies savivaldybėse derinamas viešųjų darbų finansavimas. Bet žiopsoti nereikėtų – jei mokykloje pernai buvo organizuoti viešieji darbai – jau verta domėtis galimybėmis, kaip bus šiemet.
Tuo tarpu jaunimo darbo centrai (www.ldb.lt/jaunimui, www.facebook.com/jaunimui) jau sulaukia aktyvių moksleivių skambučių. Kauno teritorinės darbo biržos darbo išteklių skyriaus vedėja Inga Balnanosienė pasakojo, kad kasdien sulaukiama keliolikos skambučių.
Pirmieji pasiūlymai sezoniniams darbams, kuriems dažniausiai reikia moksleivių, prasideda maždaug nuo balandžio vidurio.
Jaunimo darbo centruose paslaugos teikiamos nemokamai, nėra privalomos registracijos, galima kreiptis patarimo dėl įsidarbinimo, CV rašymo, stojimo galimybių, galima atlikti profesinio orientavimo testus, rengiami karjeros planavimo seminarai moksleiviams.
